Sunkiausiomis pasaulio varžybomis vadinamas Dakaro ralio maratonas neskubėdamas slenka žemyn vakarine Lotynų Amerikos pakrante. Po penkerių metų pertraukos džiugindamas Peru automobilių sporto aistruolius ir smalsuolius, 40-asis Dakaras šiurpina lenktynininkus savo grėsminga pradžia.
„Avarijų išties daug – tokios jau tos kopos, jų niekada negali pervertinti ar neįvertinti. Jas įveikti sportininkai mokosi ne vienus metus – keliauja į įvairius pasaulio kraštelius, kur skiriasi smėlių klampumai, keterų statumai ir pan. Tačiau viena pagrindinė taisyklė važiuojant kopomis galioja visame pasaulyje – reikia būti labai atsargiam su akceleratoriumi ir valdyti greitį nenorint užklimpti ar pernelyg įsibėgėti“, – patirtimi dalijosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ne vieną žiemą vairavimo smėlyje instruktoriumi dirbęs A. Juknevičius.
Sunku suskaičiuoti, kiek automobilių antrajame Dakaro ralio etape patyrė avarijas, tačiau bent keturi dalyviai netekę vilčių kovoti dėl aukštų pozicijų – TOP-20-uke važiavę sportininkai. Kaip teigia „CRAFT Bearings“ komandos lenktynininkas A. Juknevičius – siekiant rezultato rizika išauga, o šiandien lyderių ir visų sportininkų laukia dar vieną grėsminga diena.
„Vėl bus nemažai navigacijos – važiuosime visiška bekele. Tokiuose greičio ruožuose pasimesi tu – prarasi daug, pavyks geriau susiorientuoti – gali išlošti net prieš lyderius. Svarbiausiai visus 300 km išlaikyti šaltą galvą – nuklydus nuo trasos ir vėliau ją atradus nesistengti iškart atlošti to prarasto laiko, o po truputį atgauti tempą, surasti prarastą ritmą. Pirmadienį ir vėl bus sunku, bet kokie pirmadieniai būna lengvi, ypač Dakare?“, – su šypsena kalbėjo A. Juknevičius.
