Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentui vėl bus uždrausta atvykti į ES.
Šis draudimas galios ir dešimtims pareigūnų, atsakingų už po rinkimų kilusį smurto proveržį bei suėmimus.
„Turime vadovautis savo ankstesnės politikos logika. Praėjusį kartą, kai nebeturėjome politinių kalinių, ėmėmės pozityvių žingsnių.
Dabar turime žymiai daugiau kalinių. Tad tie, kurie dalyvavo tuose veiksmuose, ir tie, kurie su jais bendradarbiavo, neišvengiamai vėl pateks į (nepageidaujamų asmenų) sąrašą“, – „EUobserver“ teigė C. Bildtas.
Paklaustas, ar tarp žmonių, kuriems bus taikomas draudimas atvykti į ES, bus ir Aleksandras Lukašenka, jis atsakė: „Mano manymu, labai tikėtina, kad jis susijęs su tuo, kas vyko.“
ES apribojimus A. Lukašenkai ir dar 40 pareigūnų įvedė po panašaus, bet ne tokio šiurkštaus susidorojimo su opozicija 2006 metais. 36 pareigūnams draudimas atvykti į ES panaikintas 2008 metais, kai buvo paleisti aukšto rango politiniai kaliniai.
ES ambasados Minske šiuo metu ruošia naują sąrašą, kuris bus perduotas penktadienį Briuselyje vyksiančiam Politikos ir saugumo komiteto susitikimui. Vienas ES diplomatinis šaltinis teigė, kad sąraše jau yra daugiau kaip 100 pavardžių.
Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Čekija, nori veikti kaip įmanoma greičiau ir ragino kitą savaitę sušaukti neeilinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame šis sąrašas būtų patvirtintas. Tačiau Vokietija ir Švedija pageidauja palaukti iki numatyto ES ministrų susitikimo sausio 31-ąją.
Švedijos užsienio reikalų ministras C. Bildtas pareiškė, kad ES atsakas neapsiribos vien vizomis. „Didelė ekonominė pagalba, aišku, bent kol kas nebus svarstoma“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie prieš rinkimus ES Baltarusijai žadėtą 3 mlrd. eurų vertės ekonominę pagalbą.
Taip pat svarstoma nutraukti visus su Baltarusijos valdžia susijusius ES projektus, pašalinti Baltarusiją iš ES Rytų partnerystės politikos susitikimų bei ES valstybių narių ir šešių posovietinių šalių viršūnių susitikimo, kuris gegužę vyks Budapešte, plėsti paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, finansuojant Europos humanitarinį universitetą Vilniuje, skatinti ES šalis nares naikinti mokesčius už vizas jauniems baltarusiams, studentams, mokytojams ir nevyriausybinių organizacijų nariams.
Ekspertai anksčiau taip pat rekomendavo sankcijas Baltarusijos ginklų bendrovėms, tokioms kaip „Beltecheksport“ ir „Belvnešpromservice“, kurių gaunamos pajamos, kaip teigiama, keliauja tiesiai į privačias nomenklatūros sąskaitas.
Tačiau abejojama, kad ES žengs taip toli ir nepripažins rinkimų rezultatų, nors yra požymių, kad M. Lukašenkai nepavyko surinkti pakankamai balsų pergalei jau pirmajame rate užsitikrinti.
Kai kurios ES šalys narės atsargiai vertina Baltarusijos stūmimą į izoliaciją, besibaimindamos padidinti Kremliaus įtaką Minske. ES diplomatas pažymėjo, kad A. Lukašenka dar kuriam laikui pasiliks, nes 20 tūkst. praėjusį mėnesį į gatves išėjusių žmonių reprezentuoja šalies intelektualinį elitą, o ne visos šalies mastu kilusį prieš A. Lukašenką nukreiptą judėjimą.
C. Bildtas įsitikinęs, kad A. Lukašenkos porinkiminė reakcija buvo psichologinė, susijusi su pirmajame rinkimų ture patirto pralaimėjimo „pažeminimu“, o ne strateginis sprendimas.
„Aš nemanau, kad jis turi daug įtakos ar paramos Maskvoje. Manau, kad jis visiems atsuko nugarą. Be jokios abejonės, jis atsuko nugarą Vakarams“, – „EUobserver“ teigė Švedijos užsienio reikalų ministras.
