10 užmirštų sportiškų hečbekų : Nuo „Nissan Almera GTI“ iki „Ford Escort RS Turbo“

Kiekvieną kartą atsivertus lietuvišką automobilių skelbimų portalą, susidaro įspūdis, jog pasaulyje egzistuoja tik keletas skirtingų gamintojų modelių, kurie galėtų patenkinti „karštųjų“ hečbekų gerbėjų norus. Nors pastaruosius trisdešimt metų buvo pagaminta aibė skirtingų modelių, tačiau tik maža dalis iš jų išliko iki šių dienų. 
„Volkswagen Golf GTI“ daugelį metų buvo populiariausias sportiškas hečbekas visame pasaulyje, tačiau šio modelio populiarumas ne visuomet gali būti indikacija, jog jis buvo geriausias, įdomiausias ar technologiškai pažangiausias. Tiesiog pažvelkime į akivaizdžias alternatyvas: „Honda Civic VTI“ arba „Honda Civic Type R“, „Opel Kadett GSI“ arba „Opel Astra OPC“. Vis dėlto, kada paskutinį kartą kelyje matėte „Citroën ZX Volcane“, „Ford Escort RS Turbo“, ar „Fiat Tipo Sedicivalvole“?
Šie ir dar septyni automobiliai, kuriuos pristatysime, buvo pagaminti devintame arba dešimtame dešimtmečiuose. Nors populiarumu jie neprilygsta „Volkswagen“ ar „Honda“ markės analogams, tačiau tai nereiškia, jog jie yra prastesni.
„Citroën Xsara VTS“

• „Citroën Xsara VTS“ stengėsi pakartoti mažesnių VTS modelių sėkmę


• VTS versija neturėjo nieko bendro su raliui paruoštu bolidu


• Automobilis paveldėjo „Peugeot 306 GTI-6“ variklį

„Citroën Xsara“ – išvaizdus, išskirtinai prancūziškas hečbekas, kuris anuomet Prancūzijoje ir daugelyje kitų Europos šalių buvo išskirtinai populiarus. Vis dėlto, ne dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobilistai pradeda eiti iš proto.
„Citroën Xsara“ buvo patogus ir nepretenzingas, kasdieninėms kelionėms tinkamas ratuotis, kuris neskatindavo vairuotojo stipriau spausti akceleratoriaus pedalą. Visgi, tai „Citroën“ inžinierių neatbaidė nuo minties sukurti sportišką „Citroën Xsara VTS“ versiją.

Nuo 1998 iki 2004 metų gamintas modelis turėjo 2.0 litrų, keturių cilindrų benzininį variklį, kuris išvystė 166 arklio galias ir 193 Nm sukimo momentą. Tokį patį agregatą būtumėte radę ir „Peugeot 306 GTI-6“, tačiau šio fakto „Citroën“ nesistengė nuslėpti.

„Citroën“ siekdama pabrėžti sportiškumo pojūtį, „VTS“ versiją siūlė tik su vienu kėbulo tipu – trijų durų hečbeko, kuris „Citroën“ atstovų buvo vadinama „Coupe“.
Tad kodėl „Citroën Xsara VTS“ šiandien yra retas automobilis? Pagrindinė to priežastis – „Citroëniška“ automobilio pakaba. Jeigu techninis analogas iš „Peugeot“ stovyklos buvo it ką tik iš treniruočių salės išėjęs atletas, tai „Citroën Xsara VTS“ labiau priminė karštą, minkštą bandelę.
„Daihatsu Charade GTI“

• Automobilis svėrė 808 kilogramų


• „Daihatsu“ turėjo vos 3 cilindrų benzininį variklį


• Anuomet jis buvo vienas pigiausių šios klasės atstovų

„Daihatsu“ po daugybės bandymų taip ir nesugebėjo įtikti europiečiams. Japonijos gamintojas galiausiai nusprendė pasitraukti iš Europos rinkos ir tiesiog susikoncentravo į rinkas, kuriose „Daihatsu“ automobiliai yra paklausūs. Tačiau, jeigu sugrįžtume į 1988 metus - pamatytume anuomet pristatytą „raketą“.
Mažasis „Charade GTI“ turėjo vos 3 cilindrų, 1,0 litro turbo benzininį variklį. Iš pažiūros mažytis motoras išvystė net 100 arklio galių ir 131 Nm sukimo momentą. Be to, 3 cilindrų variklis net sugebėdavo pasiekti 8000 aps/min ribą!

Dėka galingo motoro ir vos 800 kilogramus sveriančio kėbulo, mažoji raketa iš Japonijos iki 100 km/val. įsibėgėdavo per mažiau nei 8 sekundes ir pasiekdavo 177 km/val. greitį.
Puikiai žinome, jog automobilio išvaizda nėra pati stipriausia „Charade GTI“ savybė, tačiau įsigijus tokį automobilį, galėsite džiaugtis truputėlį išpūstu kartingu su valytuvais.

„Fiat Tipo Sedicivalvole“

• Savo laiku „Fiat Tipo“ buvo vienas pažangiausių automobilių klasėje


• Automobilis galėjo pasiekti 208 km/val. greitį


• Kai kuriose rinkose jis buvo vadinamas tiesiog „Fiat Tipo 16V“

„Lancia Delta Integrale“ yra pats įžymiausias itališkas hečbekas. Absoliutus dominavimas automobilių sporto arenoje sukūrė įspūdį, jog bet kuris kitas itališkas hečbekas privalo būti toks pats ar netgi geresnis už „Lancia“ kūrinį.
Štai šis kompaktiškas „Fiat“ galėtų būti „Lancia Delta“ populiarumo įkaitu. Nors „Fiat Tipo“ dėl sumanių inžinierinių sprendimų buvo erdvesnis už tuometinę „Ford Sierra“, o aukštesnės komplektacijos modeliai turėjo skaitmeninį prietaisų skydelį, tačiau šios inovacijos ir kiti pasiekimai buvo nepastebėti. Kaip ir sportiška „Fiat Tipo Sedicivalvole“ versija.

2.0 litrų, keturių cilindrų motoras neturėjo turbinos, tačiau 150 arklio galių jėgainė sugebėdavo išgąsdinti ne vieną „Golf GTI“ ar „Kadett GSI“ savininką. Kaip bebūtų keista, tačiau „Fiat“ inžinieriai sugebėjo įdėti ne tik galingą variklį, bet ir atliko keletą patobulinimų.
Automobilis turėjo patobulintą pakabą, „ABS“ sistemą, visus keturis diskinius stabdžius, elektra valdomus langus, „MOMO“ vairą, „Recaro“ sėdynes ir dar keletą potėpių, kurie leido šį modelį atskirti nuo standartinių „Tipo“ modifikacijų.
„Ford Escort RS Turbo“

• „Ford Escort RS Turbo“ vienas greičiausių šios klasės automobilių


• Tai buvo pirmasis priekiniais ratais varomas su riboto praslydimo diferencialu


• 1,6 litro variklis turėjo turbokompresorių

„Ford“ nuolatos stengdavosi pradžiuginti sportiškų automobilių mėgėjus. Nesvarbu, ar tai būtų „Escort“, ar „Sierra“, ar dar koks nors kitas modelis, anksčiau ar vėliau jis gaudavo galingą benzininį variklį.
„Escort RS Turbo“ šlovės spinduliuose pasimaudė tik labai trumpą laiką. Dėl labai agresyvios reklamos kampanijos ir užsakomųjų straipsnių, daugiau dėmesio sulaukė ne kas kitas, o „Volkswagen Golf GTI“. Na, bent jau taip buvo Jungtinėje Karalystėje, kur „Ford“ visuomet buvo populiaresnis ir labiau mylimas prekės ženklas.

Priekyje sumontuotas benzininis variklis, dėka „Garrett T3“ turbinos, sugebėdavo išvystyti 132 arklio galias ir 180 Nm sukimo momentą. Dėka šios jėgainės automobilis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 8.2 sekundės ir pasiekdavo 206 km/val. maksimalų greitį.
Nors automobilis buvo atnaujintas 1986 metais, tačiau „Escort RS Turbo“ pasikeitė tik vizualiai. Variklis, pakaba ir kiti komponentai išliko tokie patys.

„Nissan Almera GTI“

• Automobilis buvo gaminamas vos dvejus metus


• „Almera GTI“ buvo siūlomas tik su trijų durų hečbeko kėbulo tipu


• Automobilį tobulino „Nissan“ padalinys Jungtinėje Karalystėje

„Nissan Almera GTI“ iki šiol yra vienas rečiausių sportiškų hečbekų planetoje. Ne dėl to, jog jis buvo brangus, o dėl to, jog jis buvo gaminamas vos dvejus metus per kuriuos „Nissan“ pardavė vos keletą tūkstančių „Nissan Almera GTI“ egzempliorių. Kodėl? Tiesą sakant, vieno atsakymo į šį klausimą nėra.
Techniškai „Nissan Almera GTI“ buvo konkurencingas ratuotis. „Almera GTI“ buvo komplektuojamas su 2.0 litrų, 143 arklio galias išvystančiu „SR20DE“ motoru, kuris padėdavo mašinai iki 100 km/val. įsibėgėti per 7.9 sekundės ir pasiekti 211 km/val. maksimalų greitį.

Didžiausia „Nissan Almera GTI“ problema buvo šio modelio ir markės įvaizdis. Užkietėję entuziastai į šį modelį nekreipė dėmesio, o ir tie, kurie buvo įsigiję „Almera GTI“ nematė bent kelių priežasčių, dėl kurių šį hečbeką reikėtų išsaugoti ateities kartoms. O tai – šiek tiek keista.
Eilė skirtingų leidinių, išbandę „Nissan Almera GTI“, liaupsino šio hečbeko valdymo savybes, puikiai subalansuota pakaba. Dinamine prasme jis buvo kompetentingas, tačiau pernelyg nuosaiki išvaizda padarė savo.

„Opel Corsa A GSI“

• Automobilis buvo gaminamas nuo 1988 iki 1990 metų


• „Opel Corsa GSI“ iki 100 km/al. įsibėgėdavo per 9,5 sekundės


• Automobilis svėrė vos 820 kilogramų

Devintame dešimtmetyje „Opel“ sportiškų automobilių kariauną sudarė du itin svarbūs modeliai: „Opel Corsa GSI“ ir „Opel Kadett GSI“.
Didesnis ir brangesnis „Opel Kadett GSI“ siekė visiems europiečiams įrodyti, jog visiems gerai žinomas „Volkswagen Golf GTI“ neturi ale nei vieno pranašumo, o mažesnioji „Corsa“ turėjo gerokai rimtesnę misiją.

„Opel Corsa GSI“ turėjo susigrumti su visų numylėtiniu tapusiu „Peugeot 205 GTI“. Abu modeliai itin kompaktiški, lengvi ir varomi atmosferinių variklių. Vis dėlto, nepaisant to, „Peugeot“ sugebėjo išlaikyti  karaliaus titulą, o vos dvejus metus gaminta „Opel Corsa GSI“ pradingo po storu istorijos dulkių sluoksniu.
Net ir dabar norėdami įsigyti gerai išlaikytą „Opel Corsa GSI“, iš pradžių turėsite apsišarvuoti kantrybe. Parduodamų automobilių skaičių galėtume suskaičiuoti ant dviejų rankos pirštų.
„Citroën ZX Volcane“

• Tuomet automobilių tema rašę žurnalistai labiau domėjosi dyzeline, o ne sportiška modelio versija


• Automobilis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 8 sekundes


• Automobilis buvo siūlomas su trijų arba penkių durų hečbeko kėbulo tipu

Originalių idėjų nestokoję „Citroën“ dizaineriai sulig kiekvieno modelio pasirodymo džiugindavo ištikimiausią markės gerbėją. Ne išimtis buvo ir „„Citroën ZX“.
1990-ųjų pradžioje debiutavęs modelis išsiskyrė ne tik išskirtiniu dizainu, bet ir keliais sumaniais sprendimais. „ZX“ turėjo slankiojančią antrą sėdynių eilę, kuri šiandien labai dažnai montuojama į tam tikrus SUV klasės modelius, tačiau hečbekuose ši opcija neegzistuoja.

1993 metais debiutavusi „Volcane“ versija tapo „„Citroën ZX“ modelių gamos flagmanu. Iš pradžių jis buvo komplektuojamas su 1,9 litro, o vėliau – su 2,0 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų atmosferiniu agregatu, išvystančiu 167 arklio galias.

Anuomet „Citroën ZX Volcane“ turėjo atremti „Ford Escort RX3i“ ir „Volkswagen Golf GTI“ spaudimą. Be to, automobilių tema rašę žurnalistai nemažai pagyrų skirdavo „Opel Corsa GSI“ bei bendraplatformiui „Peugeot 306 GTI-6“.
Kaip ir buvo galima tikėtis, neeilinė išvaizda bei „Citroëniškas“ įvaizdis nepadėjo šiam automobiliui užkariauti benzingalvių širdžių. Per keletą metų trukusį gamybos laikotarpį „Citroën“ pagamino kelis kartus mažiau „ZX Volcane“ modelių negu, pavyzdžiui, „Volkswagen“ pagamino „Golf GTI“ .
„Renault 19 16S“

• Pirmą kartą pristatytas 1988, tačiau serijinė gamyba prasidėjo tik 1990


• „S“ raidės pavadinime reikšmė – „Soupapes“. Išvertus iš prancūzų kalbos – vožtuvai


• Buvo gaminamos dvi versijos: su katalizatoriumi ir be jo. Pastaroji buvo greitesnė ir galingesnė

„Renault“ kompaktinės klasės bestseleris – „Renault 19“. Aštuonerius metus gamintas modelis sulaukė stulbinančios sėkmės visoje Europoje ir už jos ribų. „Renault R19“ buvo gaminamas net 10 pasaulio gamyklų: pradedant gimtąja Prancūzija, kaimynine Belgija ir baigiant Argentina, Rusija ir Venesuela.
Kaip ir daugelis to meto automobilių, „Renault 19“ buvo siūlomas su plačia variklių gama, eile skirtingų papildomos įrangos priedų. „Renault“ taip pat siūlė sportišką „19 16S“ versiją (kitose rinkose žinomą kaip „16V“).

Nuo standartinių versijų pastaroji išsiskyrė oro paėmimo anomis, gale sumontuotu spoileriu, 15 colių „Speedline“ ratlankiais, sportinėmis sėdynėmis, gausesne įranga, 259 mm skersmens stabdžių diskais priekyje, mažesne kėbulo prošvaisa ir galingesniu varikliu. Lyg iš vadovėlio.

„16S“ buvo komplektuojamas su 1.8 litro, 4 cilindrų benzininiu varikliu, kuris išvystė 137, o vėliau 140 arklio galių. Su šiuo varikliu automobilis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 8.2 sekundės ir pasiekdavo 215 km/val. greitį.
Kaip ir daugelis šiame sąraše esančių automobilių, taip ir „R19 16S“ yra labai retas egzempliorius. Nors „Renault“ pagamino jų pakankamai daug, tačiau didžiąją dalį pasiglemžė korozija, kiti buvo panaudoti kitų egzempliorių prikėlimui.
„Toyota Corolla T-Sport“

• Automobilis debiutavo 2001-aisiais


• „Toyota Corolla T-Sport“ turėjo tokį patį variklį kaip ir „Lotus Elise“


• Vėlyvesnės versijos buvo komplektuojamos su mechaniniu kompresoriumi

Vienas didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje, siekdamas neatsilikti nuo savo pagrindinių konkurentų, 2001-aisia pristatė „Volkswagen Golf GTI“ konkurentą – „Toyota Corolla T-Sport“. Vadovaujantis gana elementariomis tokių automobilių taisyklėmis, kompaktiškas hečbekas gavo galingą variklį, standesnius pakabos komponentus ir dar keletą atributų, kurie leistų sudominti vairavimo malonumą mėgstančius automanus.

„Toyota Corolla T-Sport“ buvo aprūpintas „2ZZ-GE“ benzininiu motoru, kuris išvystė 192 arklio galias. Net iki 8000 aps/min. tachometro rodyklę leidžiantis laužti variklis nebuvo pats greičiausias to laikmečio automobilis, tačiau jis suteikdavo kitokį malonumą.
Daugeliu aspektų šis hečbekas primena „Honda Civic Type R“. Pajėgus atmosferinis variklis, trumpi pavarų dėžės perdavimo skaičiai, vikrus užmiestyje ir mieste. Vis dėlto, kaip ir daugelis kitų „Toyota“ bandymų, taip ir šis liko pastebėtas tik ištikimiausių šios markės gerbėjų.
„Volkswagen New Beetle RSI“

• Pagamintų egzempliorių skaičius – 250


• Naujo automobilio kaina – maždaug 70 tūkst. eurų


• Gamybos metai – nuo 2001 iki 2003

Naujos kartos „Beetle“ labai dažnai buvo įvardijamas kaip idealus moteriškas automobilis. Apvalių ir mielų formų hečbekas labiau priminė žavų aksesuarą, o ne griausmingą sportišką automobilį.
„Volkswagen“ inžinierių noras pakeisti „Beetle“ įvaizdį 2001 metais tapo unikaliu projektu, kuris labiau priminė važinėjančią laboratoriją ir neeilinį eksperimentą negu bandymą sudaryti konkurenciją „Golf GTI“.

Po kapotu jie sumontavo 3.2 litro, 6 cilindrų benzininį variklį, kuris išvystė 225 arklio galias ir 319 Nm sukimo momentą. Negana to, galia buvo perduodama į keturių varančiųjų ratų sistemą, kuri padėdavo iki 100 km/val. įsibėgėti per 6.4 sekundės.

Daugybė „Beetle RSi“ komponentų neturėjo nieko bendro su standartiniu „Beetle“. Iš tikrųjų, didžioji dalis komponentų buvo pasiskolinti iš „Audi A3“. Neoficialių šaltinių teigimų, pakabos sistemas tobulino kolegos iš „Porsche“.
„Volkswagen Beetle RSi“ greičiausiai bus pats rečiausias automobilis šiame sąraše. „Volkswagen“ pagamino tik 250 vienetų, tad vargu ar jį galėtumėte išvysti vietiniame automobilių entuziastų susitikime.