Kinų tyrimo rezultatai buvo publikuoti britų moksliniame „British Medical Journal“ leidinyje.
Mokslininkai ištyrė daugiau nei 2,2 tūkst. sveikų žmonių iki 60 metų miego režimą. Visi tiriamieji gyveno didžiuosiuose Kinijos miestuose (Pekine, Šanchajuje). Iš jų 1534 žmonės miegodavo dienomis – nuo penkių minučių iki dviejų valandų, o likę 680 žmonių niekada dieną nemiegodavo.
Paaiškėjo, kad dienos miegas prisideda prie vyresnių žmonių tikslesnės orientacijos aplinkoje, kalbos raiškos ir atminties tikslumo.
Taip pat visus tyrimo dalyvius patikrino dėl demencijos (silpnaprotystės). Paaiškėjo, kad žmonių, kurie leisdavo sau miegoti dienomis, būklė buvo gerokai geresnė, rašoma BBC.
Išsivysčiusiose šalyse silpnaprotystė pasireiškia beveik kas 10 vyresniam nei 65 metai žmogui. Viso pasaulyje apie 50 mln. žmonių gyvena su šia diagnoze, kuri pasireiškia prasta atmintimi, pablogėjusiais protiniais gebėjimais, suprastėjusia orientacija laike ir erdvėje, sunkiau atpažįstami draugai ir giminės.
Keičiantis žmogaus amžiui, keičiasi ir miego režimas, žmonės ima dažniau miegoti dienomis. Anksčiau mokslininkai negalėjo prieiti vieningos nuomonės dėl to, ar dienos miegas sumažina silpnaprotystės tikimybę ar kaip tik – yra vienas iš jos simptomų.
Mokslininkai pažymi, kad tyrimas buvo apžvalginis, ir jie kol kas negali įrodyti, kad dienos miegas iš tiesų padeda išsaugoti kognityvines funkcijas ir išvengti silpnaprotystės išsivystymo. Pavyzdžiui, nebuvo aiškinamasi, kokia yra dienos miego trukmė ir laikas, kuriuo metu tyrimo dalyviai miegojo. Šie faktoriai gali būti labai svarbūs.
Tačiau kai kurias išvadas tyrėjai sugebėjo išgauti. Jie nustatė, kad dienos miegas yra organizmo reakcija į tam tikrus uždegiminius procesus.
„Uždegimą sukeliančios cheminės medžiagos tiesiogiai dalyvauja ir miego ritmo sutrikimo procese. Miegas reguliuoja organizmo imuninį atsaką, o dienos miegas gali pasireikšti kaip reakcija į uždegimą. Žmonės, kuriems nustatomi aktyvesni uždegiminiai procesai, daugiau ir miega“, – aiškinama tyrime.
„Alzheimer’s Reasearch UK“ atstovė, gydytoja Sarah Imaricio „Daily Mail“ pasakojo, kad žmonėms, kuriems pasireiškia silpnaprotystė, yra būdingas miego režimo sutrikimas, tačiau tyrimas rodo, kad jo pokyčiai gali pasireikšti dar daug metų prieš pirmuosius ligos simptomus, pavyzdžiui, atminties susilpnėjimą.
Jos teigimu, tyrimo autoriai nesugebėjo išsiaiškinti, kaip dienos miegas veikia atmintį ir mąstymo procesus, jie tik parodė, kad tarp šių dalykų yra ryšys.
„Kiti tyrimai taip pat rodė silpnaprotystės vystymosi ir miego kokybės pokyčių ryšį, tačiau reikia išsamesnių tyrimų, tiriančių su miegu susijusius faktorius, o ne tik dienos miegą“, – pažymėjo ji.
Specialistės teigimu, tai leistų išsamiau pademonstruoti ryšį tarp silpnaprotystės ir miego dienos metu.
