Žūstančių žvaigždžių spiečiaus generuota mirtinos gama spinduliuotės dozė kadaise galėjo nulemti vieną iš masinių gyvybės išmirimų Žemėje, rašo „NewScientist.com“.
Dar 2003 m. Kanzaso universiteto mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas Adrijano Meloto (Adrian Melott), suformulavo prielaidą, jog galingas gama spindulių žybsnis, kilęs už keleto tūkstančių šviesmečių buvusiame žvaigždžių spiečiuje, galėjo sukelti masinį gyvybės išmirimą Žemėje. Taip galėjo nutikti prieš 443 mln. metų.
Tiesa, tokios hipotezės pagrindas buvo ne itin tvirtas. Mat tokie žybsniai išspinduliuojami, kai sprogsta viena gigantiška žvaigždė arba kai susilieja dviejų mirusių žvaigždžių branduolių liekanos. Tačiau galėjo nutikti ir taip, kad galinga spinduliuotė po kosmosą pasklido, kai sąlyginai netoli Žemės susiliejo didelis skaičius žuvusių žvaigždžių porų – pavyzdžiui, kamuolinio žvaigždžių spiečiaus narių.
Makso Planko Branduolinės fizikos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkas Vilfridas Domainko (Wilfried Domainko) mano, jog kaip tik taip ir galėjo nutikti prieš 443 mln. metų. Remdamasis nemenku žvaigždžių spiečių ir iš jų sklindančios gama spinduliuotės skaičiumi Paukščių tako galaktikoje, astrofizikas apskaičiavo, jog bent sykį per pastaruosius milijardus metų vienas iš tokių spiečių galėjo sprogti netoli Saulės sistemos.
Gama spindulių žybsniai yra galingiausi iš visų žinomų sprogimų. Kai milžiniškos žvaigždės savo egzistencijos pabaigoje kolapsuoja į juodąsias skyles, jos iš savo ašigalių paskleidžia nepaprastai intensyvius gama spinduliuotės impulsus. Visus tokio tipo žybsnius astronomai yra užfiksavę tik tolimose galaktikose – jie žalingo poveikio Žemei nepadarė. Bet jei toks gama spindulių žybsnis kadaise įsižiebė Paukščių tako galaktikoje, o spinduliai buvo nukreipti į Saulės sistemos pusę, toks įvykis galėjo turėti katastrofiškų pasekmių gyvybei Žemėje.
Aptikti tokios kosminės katastrofos epicentrą galėtų ESA kosminis aparatas „Gaia star-mapper“, kurį tikimasi į orbitą iškelti 2013-aisiais. „Gaia“ gebės labai tiksliai nustatyti tokių spiečių poziciją ir judėjimo greitį.
Parengė Saulius Žukauskas
