Rytoj 13.30 val. Lietuvos laiku į Mėnulį trenksis NASA kosminis zondas LCROSS. Šį vieną įspūdingiausių „kosminių fejerverkų“ stebės kosminių sekimo priemonių ir antžeminių observatorijų tinklas bei tūkstančiai astronomijos mėgėjų.
Neturintys 10 – 12 colių skersmens teleskopų arba gyvenantys ten, kur Mėnulio stebėjimo sąlygos bus nepalankios, LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) smūgį į Mėnulį galės stebėti internetu – NASA TV šį įvykį tiesiogiai transliuos savo svetainėje. Transliacija prasidės 12.30 val. Lietuvos laiku.
Į Mėnulio Pietų ašigalio rajone esantį nuolat šešėlio dengiamą „Cabeus“ kraterį nutaikyta LCROSS zondo raketos nešėjos pakopa „Centaur“ turėtų įsirėžti 11 val. 30 min. GMT laiku. Išsami informacija apie tikslias koordinates ir laiką skelbiama šiame NASA dokumente.
Būsimoji LCROSS smūgio vieta Mėnulio Pietų ašigalio rajone. NASA iliustr.
2,2 t sverianti ir 9 010 km/h greičiu skriejanti „Centaur“ turėtų smailiu kampu įsirėžti į maždaug 96 kilometrų skersmens „Cabeus“ kraterį. Mokslininkai mano, kad nuolat šešėlyje skendinčio kraterio viduje gali būti vandens ledo sankaupų. Anksčiau smūgio į Mėnulį taikiniu buvo pasirinktas netoliese esantis „Cabeus A“ krateris, tačiau Mėnulį tyrusių palydovų „Lunar Reconnaissance Orbiter“, „Lunar Prospector“, „Chandrayaan-1“ ir „Kaguya“ perduoti duomenys NASA mokslininkus įtikino, kad „Cabeus“ krateryje gali būti didžiausia vandenilio koncentracija visame Mėnulio Pietų pusrutulyje. Be to, „Cabeus“ yra gilesnis už „Cabeus A“, o tai reiškia, kad galimybė jame aptikti vandens ledo yra didesnė.
Pasak NASA atstovų, jei viskas vyks taip, kaip suplanuota, po „Centaur“ smūgio Mėnulyje atsiras 18 – 21 metrų skersmens ir maždaug 4,8 m gylio duobė. Po smūgio į viršų bus išmestos maždaug 385 tonos Mėnulio paviršiaus dulkių ir grunto. Šio Mėnulio paviršiaus medžiagos debesies plotis turėtų siekti 20 kilometrų, jis pakils į maždaug 8 – 15 kilometrų aukštį. Jo cheminę sudėtį fiksuos iš paskos skriejančio LCROSS prietaisai. Po 4 minučių į Mėnulį trenksis ir LCROSS zondas.
Stebėtojai iš Žemės susidūrimo akimirką turėtų pamatyti ryškų blyksnį, o virš Mėnulio pakilęs nuolaužų debesis bus ryškiausia šio „kosminio fejerverko“ dalis. Šis nuolaužų debesis iš pradžių turėtų būti gerai matomas saulės šviesoje, tačiau jam vis labiau kylant spindesys silpnės, teigia NASA atstovai.
Praėjus pustrečios valandos nuo LCROSS smūgio į kraterį NASA Ameso kosmoso tyrimų centre bus surengta spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti pirminiai astronominių observatorijų stebėjimų duomenys. Nuolaužų debesies stebėjimai beveik infraraudonųjų spindulių diapazone, kuriuos vykdys JAV observatorijos Havajuose, Arizonoje, Naujojoje Meksikoje bei užsienio šalių astronomai, turėtų greitai atskleisti, ar jame buvo aptikta vandens garų. Susidūrimo duomenų, kuriuos į Žemę perduos aplink Mėnulį skriejantis NASA palydovas LRO, analizė turėtų užtraukti ilgiau. Smūgį į Mėnulį kosmose taip pat stebės „Hubble“ teleskopas, NASA „Earth Observing-1“ palydovas, komerciniai „Ikonos“ ir „GeoEye-1“ palydovai, JAV Priešraketinės gynybos agentūros NFIRE (Near Field Infrared Experiment) kosminis aparatas bei kai kurie kiti palydovai.
„Tai gali būti pats įspūdingiausias NASA misijų įvykis iš visų, kuriuos galėjo stebėti šios kartos žmonės“, - sakė NASA Ameso kosmoso tyrimų centro LCROSS stebėjimų programos vadovė Jennifer Heldmann.
Šiame vaizdo siužete pasakojama apie LCROSS kosminį eksperimentą.
