lunar reconnaissance orbiter

Nors dar 2012 m. NASA skelbė, kad Mėnulio paviršiuje tebestovi 5 iš 6 JAV vėliavų, paaiškėjo, kad tikrovė yra visiškai kitokia: Mėnulyje jau kurį laiką nėra nė vienos JAV vėliavos. O tai... kur jos? Ne, jų nepagrobė jokie ateiviai, jų nenurankiojo joks atsigavęs rusų ar merdėjantis kinų mėnuleigis. Visos penkios tebestovi ten pat, kur stovėjusios. Tačiau jos nebėra JAV vėliavos.

Ši didžiausia kada nors sukurta Mėnulio nuotrauka astronomams bei mėgėjams atveria galimybę sėdint prie savo kompiuterio tyrinėti Mėnulio šiaurės ašigalį taip detaliai, kaip dar niekada nėra tekę anksčiau. NASA sukūrė neįtikėtiną dviejų metrų pikselyje raiškos atvaizdą, kuris apima daugiau nei vieno ketvirtadalio JAV plotą. Iš 10 581 nuotraukų „suklijuota“ mozaika yra pakankamai detali, kad būtų įmanoma aiškiai įžvelgti tekstūrą bei subtilius Mėnulio paviršiaus atspalvius.

Kai kurios vietos Mėnulio paviršiuje skendi aklinoje tamsoje milijonus, o gal ir milijardus metų. Gali būti, kad kai kurie Mėnulio krateriai nėra matę Saulės šviesos beveik nuo pat jo susiformavimo. Tačiau NASA mokslininkai įsigudrino pažvelgti ir į amžinoje tamsoje skendinčių kraterių vidų, skelbia „Space.

Amerikiečių mokslininkai lazerio signalais į aplink Mėnulį skriejantį NASA palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) perdavė Leonardo da Vincio šedevro „Mona Liza“ atvaizdą. Tai pirmasis vienos krypties lazerinės komunikacijos pavyzdys, skelbia „Space.com“. NASA mokslininkai šiam eksperimentui naudojo Goddardo kosminių skrydžių centro NGSLR (Next Generation Satellite Laser Ranging) lazerių centro įrangą.

Mėnulio paviršiuje pastebėta keista kraštovaizdžio struktūra, sudaryta iš trijų vienas paskui kitą sekančių kraterių. Manoma, kad zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) nuotraukose pastebėti visi trys „amigos“ („three amigos“ – taip pramintas kraterių triptikas) susidarė keleto minučių skirtumu. Tačiau kaip – niekas nenumano. „Krateriai yra 9.665°pietų platumos ir 7.646°rytų ilgumos, – Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkus cituoja „Dailymail.co.

Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą. Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.

NASA Goddardo Kosminio centro specialistai paruošė tikrai įdomų vaizdo klipą, kuris buvo sukurtas remiantis zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) pateiktų duomenų pagalba. Mėnulio tyrinėjimas iš orbitos leidžia sužinoti daug įdomių Mėnulio istorijos detalių, susijusių su procesais ir įvykiais, kurie atsitiko su Žemės palydovu per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Iki šiol buvo manoma, jog gamtinis Žemės palydovas Mėnulis iš lėto traukiasi – nelyginant razina. Tačiau dabar NASA mokslininkai atskleidė paradoksalų faktą – Mėnulis iš tiesų ne traukiasi, o plečiasi. 2010 m. astronomai atrado, jog artimiausias Žemei dangaus kūnas bėgant laikui iš lėto traukiasi. Tokią išvadą tyrėjai padarė iš visame palydovo paviršiuje aptiktų geologinių darinių, kurie buvo pavadinti raukšliniais kalvagūbriais (angl.

Mėnulio palydovas LRO iš itin žemos orbitos nufotografavo milžinišką Aristarcho kraterį, pranešė NASA. Praėjusių metų lapkričio mėnesį NASA kosminis aparatas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter)  praskriejo virš Aristarcho kraterio Mėnulyje, kurio skersmuo – 40 kilometrų, o gylis siekia 3,5 km. Tuo metu padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašas buvo paskelbtas gruodžio 25 dieną, skelbia „Space.

JAV mokslininkai siūlo pasitelkti interneto vartotojus nežemiškų civilizacijų atstovų Mėnulyje paliktiems pėdsakams ieškoti. Savanoriai žvalgai galės tai daryti įdėmiai nagrinėdami didelės raiškos Mėnulio paviršiaus nuotraukas, padarytas NASA kosminio zondo  „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) fotokameromis. Tokį pasiūlymą išsakė Arizonos valstijos (JAV) universiteto profesorius Paulas Daviesas ir jo kolega astronomas Robertas Wagneris.

Naujas žemėlapis atskleidė, kad titano rūdos Mėnulyje yra maždaug 10 kartų daugiau nei Žemėje. Tad vieną dieną palydove gali atsirasti kasybos kolonija. Šis atradimas padarytas naudojant JAV palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“, tyrinėjusį Mėnulį naudojant septynių skirtingų ilgių šviesos bangas, praneša naujienų agentūra AFP.

NASA kosminio aparato „Lunar Reconnaissance Orbiter“ Mėnulio paviršiuje nufotografuoti gyvų būtybių pėdsakai privers sąmokslo teorijų kūrėjus ir plėtotojus gerokai įtempti vaizduotę. NASA internete paskelbė aplink Mėnulį skriejančio palydovo LRO („Lunar Reconnaissance Orbiter“) padarytas didelės raiškos nuotraukas, kuriose matyti „Apollo 12“, „Apollo 14“ ir „Apollo 17“ ekspedicijų palikti pėdsakai, pranešė „Space.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę.Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“. LRO rugpjūčio 14 dieną priartės prie Mėnulio, ir jame įtaisytos kameros „padarys keturis kartus geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas“, palyginti su geriausiomis, padarytomis iki šiol.

Jei Žemėje prieš 3,9 mlrd. metų būtų egzistavusi gyvybė, ją būtų nušlavęs susidūrimas su asteroidu, rodo nauji Mėnulio kraterių tyrimai. Kaip rodo nauji topografiniai žemėlapiai, „neramios Saulės sistemos jaunystės“ metu Žemę ir jos palydovą bombardavo didžiuliai asteroidai. Susidūrimai buvo tokie galingi, kad jie būtų išgarinę visą mūsų planetoje buvusį vandenį ir sunaikinę bet kokius organizmus, rašo „Telegraph.co.

Japonijos kosminis zondas „Kaguya“ Mėnulio paviršiuje aptiko atvirą 65 metrų skersmens angą, vedančią į mažiausiai 80 metrų gylyje esantį požeminį tunelį. Beveik 2 metus aplink Mėnulį skriejusio palydovo „Kaguya“ atsiųstas nuotraukas analizuojantys mokslininkai mano, kad šis tunelis gali vesti į dar didesnę požeminę olą. Anga į požemį buvo aptikta netoli seisminės veiklos požymiais išsiskiriančio Marius Hills regiono. Analizuojant nuotraukas nustatyta, kad anga yra 65 metrų skersmens.

Rytoj 13.30 val. Lietuvos laiku į Mėnulį trenksis NASA kosminis zondas LCROSS. Šį vieną įspūdingiausių „kosminių fejerverkų“ stebės kosminių sekimo priemonių ir antžeminių observatorijų tinklas bei tūkstančiai astronomijos mėgėjų. Neturintys 10 – 12 colių skersmens teleskopų arba gyvenantys ten, kur Mėnulio stebėjimo sąlygos bus nepalankios, LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) smūgį į Mėnulį galės stebėti internetu – NASA TV šį įvykį tiesiogiai transliuos savo svetainėje.

Kinija šiandien pranešė baigusi kurti 3D didelės raiškos Mėnulio paviršiaus žemėlapį. Tai laikoma dideliu žingsniu į priekį ruošiantis būsimosioms nusileidimo Mėnulyje misijoms, praneša „Physorg.com“. 2003 m. iškėlusi į kosmosą pirmąjį savo astronautą, Kinija siekia iki 2012 m. Mėnulyje nuleisti pirmąjį savo mėnuleigį, o apie 2020 m. išlaipinti jame savo astronautus.

Nauji Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenys privertė NASA pakeisti numatyto kosminio zondo LCROSS „taikinio“ koordinates. Dabar zondas įsirėš į prie Mėnulio pietų ašigalio esantį „Cabeus“ kraterį.

Pasak NASA atstovų, aplink Mėnulį skriejantį kosminį zondą „Lunar Reconnaissance Orbiter“ seka 28 impulsų per sekundę dažniu veikiantis lazeris. Lazerio spindulys į kosmosą nukreiptas iš Greenbelto miestelio (Merilendo valstija, JAV) apylinkėse esančio NASA Goddardo kosminių skrydžių centro stoties teleskopo. Tai pirmasis pasaulyje lazeris, kuriuo bandoma sekti toliau už žemosios Žemės orbitos esantį kosminį laivą, teigiama NASA pranešime.

Aplink Mėnulį skriejantis NASA zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LCROSS) atliko savo instrumentų kalibravimo procedūrą. Jos metu jis įvairiuose elektromagnetinių bangų diapazonuose nufotografavo Žemę, pranešė NASA. LCROSS atlikti tyrimai „atskleidė“, kad mūsų planetoje egzistuoja gyvybės galimybę patvirtinančios molekulės.

Mėnulio paviršiuje esančių kraterių pasiskirstymą tyrusi tarptautinė mokslininkų grupė priėjo išvadą, kad Žemės „apylinkėse“ gali egzistuoti nežinomas ir gana didelis asteroidų telkinys. Šio tyrimo rezultatai bus paskelbti žurnale „Astronomy and Astrophysics“, o jo apžvalgą galima perskaityti „arXiv.org“ svetainėje. Astronomai jau seniai yra pastebėję, kad nematomojoje Mėnulio pusėje kraterių yra kur kas daugiau, nei toje, kurią galima vizualiai stebėti iš Žemės.

Ar Mėnulio paviršiuje tebestovi JAV vėliava, kurią prieš 40 metų į Mėnulio gruntą įsmeigė Amerikos astronautai? Pasak „Space.com“, tai vienas iš klausimų, į kurį turėtų atsakyti naujos „Apollo“ programos ekspedicijų Mėnulyje vietų nuotraukos. Jas artimiausiomis savaitėmis turėtų padaryti aplink Mėnulį skriejantis NASA kosminis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“. Jos ypač bus įdomios „Lunar Legacy Project“ programos vykdytojams.

Aplink Mėnulį skriejantis NASA kosminis aparatas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LOR) ruošiasi fotografuoti prieš 40 metų Mėnulį pasiekusio JAV kosminio laivo „Apollo 11“ nusileidimo vietą, pranešė „Space.com“. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis LOR palydovas fotografuos į NASA sudarytą sąrašą įtrauktas „Apollo“ programos kosminių laivų nusileidimo Mėnulyje vietas. Pasak NASA atstovų, bus „taikomasi“ į Mėnulyje paliktus mėnuleigių pėdsakus, panaudotas raketų pakopas ir kitą techniką.

Mėnulio tyrimams skirtas kosminis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) perdavė į Žemę pirmąsias jo padarytas paviršiaus nuotraukas, pranešė NASA. LRO Mėnulio orbitą pasiekė birželio 23 dieną. Abi LRO vaizdo kameros buvo įjungtos birželio 30-ąją. Pasak NASA atstovų, abi jos veikia gerai ir padarė pirmąsias į pietus nuo Debesų jūros esančio Mėnulio regiono nuotraukas. Kiekvienoje iš jų užfiksuotas 1 400 metrų pločio Mėnulio paviršiaus fragmentas.

Naujasis Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ antradienį pasiekė Mėnulį ir buvo išvestas į numatyto aukščio orbitą, pranešė NASA. „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) kartu su kitu Mėnulį tirsiančiu kosminiu zondu „Lunar Crater Observation and Sensing Satellite“ (LCROSS) birželio 19 dieną iškėlė JAV raketa nešėja „Atlas V“. Abu kosminiai aparatai vykdys topologinius, geologinius, cheminius ir kitus Mėnulio paviršiaus tyrimus.

Kitų metų pavasarį NASA planuoja kartu su naujuoju palydovu „Lunar Reconnaissance Orbiter“ paleisti į Mėnulį ir specialų zondą, kuris stebės, kaip į Mėnulio kraterį įsirėš „Atlas V“ raketos pakopa.

JAV geologai, ištyrę NASA „Apollo“ misijų metu paimtus Mėnulio uolienų pavyzdžius, juose aptiko vandens. Browno universiteto (JAV) geologai, pasitelkę antrinių jonų masės spektrometrą – tyrimų prietaisą, kuris pilotuojamų skrydžių į Mėnulį metu dar nebuvo sukurtas – ištyrė praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo pradžioje iš Mėnulio pargabentus vulkaninio stiklo pavyzdžius. Juose buvo patikti vandens molekulių pėdsakai.

Geriausias būdas įamžinti savo vardą – išdeginti jį lazeriu optiniame diske, kuris bus įdėtas į NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ palydovą ir šiemet nugabentas į Mėnulio orbitą.

Specialistai nagrinėja, ar galima gyventi Mėnulyje ir naudotis jo ištekliais, rašo Ispanijos dienraštis „El Pais“. Jau daugelį metų svarbiausiu kosminių skrydžių tikslu laikomas Marsas, tačiau artimiausias dešimtmetis turėtų tapti Mėnulio laikotarpiu, teigia dienraštis. Vis daugiau mokslininkų kolektyvų, daugiausia JAV, o taip pat ir kitose šalyse, darbuojasi siekdami įveikti pilotuojamo skrydžio į Mėnulį, kuris, kaip pažadėjo JAV prezidentas George‘as Bushas, įvyks 2020 metais, sunkumus.