Mėnulio paviršiuje esančių kraterių pasiskirstymą tyrusi tarptautinė mokslininkų grupė priėjo išvadą, kad Žemės „apylinkėse“ gali egzistuoti nežinomas ir gana didelis asteroidų telkinys.
Šio tyrimo rezultatai bus paskelbti žurnale „Astronomy and Astrophysics“, o jo apžvalgą galima perskaityti „arXiv.org“ svetainėje.
Astronomai jau seniai yra pastebėję, kad nematomojoje Mėnulio pusėje kraterių yra kur kas daugiau, nei toje, kurią galima vizualiai stebėti iš Žemės. Šįkart mokslininkai lygino duomenis apie šalia Žemės esančių asteroidų ir Mėnulio kraterių pasiskirstymą. Tam buvo pasitelktas kompiuterinis modeliavimas. Galiausiai tyrėjai priėjo išvadą, kad kraterių Mėnulyje yra „per daug“.
Tokį reiškinį, pasak mokslininkų, galima būtų aiškinti keliomis hipotezėmis. Pagal vieną iš jų turimi duomenys apie kraterių pasiskirstymą Mėnulyje nėra visiškai tikslūs. Tačiau tokią prielaidą netrukus bus galima patikrinti dar kartą – šiuo metu aplink Mėnulį skrieja nauji palydovai, tarp jų – NASA zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“.
Kita hipotezė teigia, kad Žemės gravitacija veikia asteroidų pasiskirstymo pobūdį, pavyzdžiui, prie jos priartėję asteroidai būna „suplėšomi“ į gabalus, todėl į Mėnulį įsirėžia daugiau asteroidų, nei atlekia prie jo.
Pagal trečiąją hipotezę Saulės sistemoje, Žemės orbitos kaimynystėje, egzistuoja nežinomas asteroidų telkinys. Mokslininkai mano, kad jų iki šiol nepavyko pastebėti dėl to, kad šie dangaus kūnai yra gana tamsūs. Manoma, kad tokie asteroidai gali kelti potencialų pavojų mūsų planetai.
