Tai, kad Marsas yra toks kreivas, - viename jo pusrutulyje yra įdubimas, o kitame - aukštuma, paaiškina didžiulis krateris, atsiradęs po susidūrimo su asteroidu ar kometa, trečiadienį paskelbė trys atskiros mokslininkų grupės.
Po susidūrimo Marso paviršiuje liko 8 300 km pločio ir 10 400 km ilgio - tokio ploto kaip Azija, Europa ir Australija drauge sudėjus - krateris, rašo mokslininkai žurnale „Nature“.
Paties Marso skersmuo yra 6 780 kilometrų.
Tai būtų didžiausias susidūrimas, rastas Saulės sistemoje.
Kai kuriuos tos žemumos, kuri dar vadinama Borealiniu baseinu, pakraščius ištrynė vulkaninė veikla. Atrodo, kad kažkada toje žemumoje tyvuliavo vandenynas. Tai buvo ankstyvuoju planetos gyvenimo periodu, kai ji dar nebuvo praradusi tiek atmosferos.
NASA kosminis aparatas „Phoenix Mars Lander“ praėjusią savaitę gramdė sausas radonas dulkes, kurios dengia planetos paviršių, ir atskleidė po jomis esančią baltą medžiagą, kuri atrodo kaip ledas.
Jeffrey Andrewsas-Hanna (Džefris Endriusas-Hana), jo kolegos iš Masačusetso technikos instituto ir Bruce‘as Banerdtas (Briusas Banertas) iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Kalifornijoje sakė, kad tą kraterį geriausiai paaiškina susidūrimo teorija, kurią pirmasis 1984 metais pasiūlė Marso ekspertas Stevenas Squyresas (Stivenas Skvairesas) iš Cornellio (Kornelio) universiteto.
Prieš 4 mlrd. metų formuojantis Saulės sistemai, dideli dangaus kūnai dažnai susidurdavo vienas su kitu.
„Žemės Mėnulio susiformavimas siejamas su didžiuliu Žemės ir Marso dydžio objekto susidūrimu“, - pažymi mokslininkai.
