phoenix mars lander
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „phoenix mars lander“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „phoenix mars lander“.
Marse aptiktos dvi kosminės kapavietės
Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiuntė į Žemę dviejų Raudonosios planetos paviršiuje įšalusių kosminių aparatų nuotraukas.
MRO nuotraukose matyti du neveikiantys kosminiai aparatai, prišalę prie Marso savo kapavietėse, skelbia „Space.com“. Nuo 2006 m. aplink Marsą skriejantis MRO palydovas pirmąjį aparatą Marso Šiaurės ašigalio regione nufotografavo šių metų sausio 26 dieną.
NASA nesulaukia signalo iš Marse peržiemojusio marsaeigio
NASA pradėjo antrąją „aktyvaus klausymosi“ programos dalį, siekdama aptikti Marso paviršiuje esančio marsaeigio „Phoenix Mars Lander“ siunčiamus signalus, pranešė „Space.com“.
Tuo tikslu aplink Marsą skriejantis palydovas „Mars Odyssey“ visą savaitę klausėsi galimų „Phoenix Mars Lander“signalų, pranešančių, kad aparatas atgijo po ilgos Marso žiemos, kai saulės šviesos nepakanka baterijoms įkrauti.
NASA ruošiasi pripažinti, kad Marse galbūt egzistuoja gyvybė
Šiandien Vašingtone rengiamoje NASA spaudos konferencijoje, kurioje bus paskelbti ne vienerius metus vykdytų Marso atmosferos tyrimų rezultatai, turėtų būti oficialiai pripažinta, kad Raudonosios planetos atmosferoje aptiktas metanas gali būti susijęs su Marso paviršiuje esančių bakterijų veikla, praneša „DailyTech.
Marse sninga, nustatė NASA zondas
Marso grunto cheminę sudėtį tiriantis zondas „Phoenix Mars Lander“ pirmą kartą Raudonosios planetos tyrimų istorijoje užfiksavo iš debesų krentančias snaiges, praneša NASA.
„Phoenix Mars Lander“ programos pranešime sakoma, kad zondo lazerinis prietaisas, skirtas atmosferos ir planetos paviršiaus sąveikai tirti, maždaug 4 kilometrų aukštyje virš „Phoenix Mars Lander“ užfiksavo sniego debesis. Stebėjimų duomenys rodo, kad snaigės išgaruodavo dar prieš pasiekdamos žemės paviršių.
Marso padangėje – debesys
NASA parengė 32 kadrų animaciją, kurioje matomi Marso planetoje į rytus judantys debesys. NASA „Phoenix Mars Lander“ paviršiaus stereo fotoaparatas šias nuotraukas padarė rugsėjo 18, 113 misijos Marso dieną.
Objektyvas buvo nukreiptas į šiaurę, o laikas nuo pirmo kadro iki paskutinio – beveik pusvalandis. Kairiojoje apatinėje paveikslėlio dalyje matyti praėjusio laiko skaitliukas, skaičiuojantis nuo fotografavimo pradžios prabėgusias sekundes.
Keistą Marso formą paaiškina didžiulis krateris
Tai, kad Marsas yra toks kreivas, - viename jo pusrutulyje yra įdubimas, o kitame - aukštuma, paaiškina didžiulis krateris, atsiradęs po susidūrimo su asteroidu ar kometa, trečiadienį paskelbė trys atskiros mokslininkų grupės.
Po susidūrimo Marso paviršiuje liko 8 300 km pločio ir 10 400 km ilgio - tokio ploto kaip Azija, Europa ir Australija drauge sudėjus - krateris, rašo mokslininkai žurnale „Nature“.
Paties Marso skersmuo yra 6 780 kilometrų.
NASA prašo visuomenės pagalbos ieškant Marse savo zondo liekanų
NASA ir Arizonos valstijos universiteto (JAV) specialistai kreipėsi į visuomenę prašydami padėti ieškoti Marso paviršiaus nuotraukose 1999 m. sudužusio kosminio zondo „Mars Polar Lander“ (MPL) liekanų.
Marso paviršiaus dalį, kurioje, kaip manoma, yra didžiausia tikimybė jas aptikti, nufotografavo aplink Marsą besisukantis palydovas „Mars Reconnaisance Orbiter“, kuriame įrengta Arizonos universitete sukurta didelės raiškos „HiRISE“ (High Resolution Imaging Science Experiment) kamera.
NASA ėmė „buksuoti“ kurdama naująjį atominį marsaeigį
NASA projektas, kurio metu turi būti į Marsą paleistas naujas atominis tyrimų zondas „Mars Science Lab“, ėmė strigti dėl techninių problemų ir augančių projekto kaštų. Tai gali nukelti planuotą misijos datą 2009 metais į 2010, o galbūt ir 2011 metus. Problema iškilo dėl marsaeigio apsauginio šarvo. Kaip paaiškėjo atlikus skaičiavimus, dabartinė apsauga neatlaikys Marso atmosferos pasipriešinimo. O problemos sprendimui gali prireikti nuo 20 iki 30 milijonų JAV dol.
JAV paleido į Marsą ašigalį tirsiantį zondą
Iš JAV Kanaveralo kyšulio šeštadienį pakilusi „Delta“ raketa pradėjo naujo NASA kosminio zondo „Phoenix Mars Lander“ kelionę, pranešė „The New York Times“. Jei misija klostysis sėkmingai – tik 5 iš 15 į Marsą iš Žemės paleistų kosminių zondų laimingai nusileido Raudonosios planetos paviršiuje - „Phoenix Mars Lander“ turėtų nusileisti ašigalio rajone ir tris mėnesius tyrinėti gruntą ir ledą ieškodamas organinių medžiagų.