Japonijoje įtakingas tyrimų centras pripažino, kad nesugebės rasti lengvo būdo įprastas ląsteles perprogramuoti į kamienines, nors anksčiau tokį būdą žadėjusi mokslininkė Haruko Obokata net buvo tapusi mokslo pasaulio žvaigžde. Dabar ji traukiasi pripažinusi savo klaidas, o kolegos ją kaltina net klastojus savo tyrimus.
Šių metų pradžioje tai buvo pažadas atversti naują medicinos puslapį. Šis pažadas išspausdintas aukšto rango akademikų leidinyje „Nature“. Pagrindinė jo autorė H. Obokata akimirksniu tapo žvaigžde. Ji pateikė studiją, kurioje įrodinėjo, kad žmogaus ląsteles galima labai lengvai perprogramuoti į embrionų ląsteles.
H. Obokata tokį procesą vadina STAP – dirgiklio sukeltas daugiapotencijos įgijimas, procesą ji tikina įgyvendinusi du šimtus kartų. Taip perprogramuotos ląstelės veiktų kaip kamieninės ląstelės – jos vėliau galėtų išaugti į bet kokią žmogaus ląstelę. Taip būtų galima nežudant embrionų daug paprasčiau išauginti audinius, ląsteles ar organus, kurie pakeistų sutrikusius.
Tačiau moksle hipotezes visada reikia arba patvirtinti, arba paneigti, ir šį kartą atsirado nemažai mokslininkų, kuriems H. Obokatos eksperimento paprasčiausiai nepavyko pakartoti. Mokslininkams kilo įtarimų ne tik dėl klaidų, bet ir dėl klastočių. Darbo ėmėsi Japonijoje itin įtakingas tyrimų centras „Riken“, jam padėjo pati H. Obokata, tačiau bandymai žlugo.
„Iš mūsų tikėjosi, kad eksperimentus patvirtinsime iki kitų metų kovo. Tačiau, kai gauname tokius rezultatus, darbą nusprendėme nutraukti“, – aiškina „Riken“ centro tyrėjų lyderis Šiniiči Aizava.
Pati H. Obokata spaudos konferencijoje nepasirodė, šių metų balandį ji jau atsiprašinėjo už klaidas, dabar raštu pareiškė atsiprašanti, nors net nežinanti, kokius žodžius parinkti. Žurnalas „Nature“ jos studiją atšaukė vasarą, tada net nusižudė H. Obokatos studijų konsultantas.
Dabar „Riken“ tyrimų centras žada iš esmės pertvarkyti savo biologijos padalinį. Už atradimą, kad įpratas ląsteles galima perprogramuoti į kamienines, kitas japonas Šinja Jamanaka prieš dvejus metus net gavo Nobelio premiją, bet toks perprogramavimas iki šiol mokslininkams atrodo sudėtingas, amerikiečiai bando odos ląsteles perkeldami į kiaušialąstę, lengvo būdo, kurį žadėjo H. Obokata, tebeieškoma.
Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba
