2012 metais bus išaiškinta Higgso bozono ir didesniu negu šviesos greičiu skriejančių neutrinų paslaptis, žada fizikai. Apie šiuos ir kitus galimus kitų metų mokslo atradimus pasakoja žinomi mokslininkai.
Neretai – daug pavyzdžių tai patvirtina – mokslo atradimai padaromi spontaniškai ir net atsitiktinai, rašo gazeta.ru.
„Mokslo atradimai neplanuojami ir todėl rimtai jų numatyti negalima (mokslininkai – ne Delfų orakulai). Mokslo atradimai – tai sensacija, tai eureka, tai kraštutinumas kasdieniame rutininiame mokslininkų darbe. Mes galime tik numatyti mokslinės minties rutuliojimo ir mokslo krypčių tendenciją“, – pabrėžė fizikos ir matematikos mokslų daktaras, Karlsruhe (Vokietija) universiteto vyresnysis mokslo bendradarbis, Tarptautinės geodezijos ir geofizikos sąjungos generalinis sekretorius Alikas Ismailas Zadehas.
Yra ir aiškių šios taisyklės išimčių: XXI a. „didysis“ (pagal keliamų uždavinių ir, svarbiausia, įrenginių mastus) mokslas, pasirodo, yra suplanuotas ir net prognozuojamas. Na, kad ir dvi didžiausios fizikos mįslės – Higgso bozonas, kankinantis mokslininkus ne vieną dešimtmetį, ir už šviesą greitesni neutrinai, atrasti praėjusiais metais – visiškai tiksliai bus įmintos šiais metais.
Abu šie uždaviniai yra nepaprastai svarbūs. Higgso bozonas, kurį religingi mokslininkai (tokie gyvena, pavyzdžiui, Italijoje) praminė Dievo dalele, šiuolaikinėje standartinio modelio elementariųjų dalelių fizikos teorijoje užtikrina dalelių masės egzistavimą. O, kaip žinoma, iš elementariųjų dalelių susideda absoliučiai viskas, todėl Higso bozonas užtikrina ir mūsų egzistavimą.
Už šviesą greitesni neutrinai – apskritai eksperimento rezultatas iš fantastikos srities. Šviesos greitis vakuume – viena iš universaliųjų fizikos konstantų, ir jį viršyti, šiuolaikinių teorinių požiūriu, apskritai neįmanoma. Štai tokius „riešutėlius“ teks perkrimsti šiais metais elementariųjų dalelių fizikos specialistams, dirbantiems CERN'o (Europos branduolinių tyrimų organizacijos) milžiniškame Didžiajame hadronų greitintuve požeminėje laboratorijoje Gran Saso (Italija) ir jai analogiškoje JAV esančioje šachtoje.
„2012 metais mes laukiame neutrinų greičio matavimo duomenų patvirtinimo. Paaiškės, ar teisingi praėjusių metų duomenys, kad neutrinai skrieja greičiau už šviesą. Be to, eksperimentai, atliekami CERN didžiajame hadronų greitintuve leis arba atrasti standartinio modelio Higgso bozoną visame leistiname masės intervale 115–700 GeV, arba aiškiai atmesti jo egzistavimą“, – įsitikinęs Aleksandras Nikitenka, Didžiojo hadronų greitintuvo Turinio valdymo sistemų (TVS) (angl.CMS) bendradarbis iš Londono imperinio koledžo.
„Gali būti, kad Higgso bozono apskritai neras, nes kol kas tik parodyta, kad jei Higgso bozonas egzistuoja, jis nelabai sunkus. Jeigu „higgso“ neras, bus dar įdomiau. Jeigu Higgso bozono nėra, 2012 metais tai bus visiškai tiksliai suprantama“, – paaiškino Teorinės ir eksperimentinės fizikos instituto vyresnysis mokslo bendradarbis ir CMS bendradarbis Andrejus Krochotinas.
„Dauguma mokslininkų tikisi, kad 2012 metais bus atrastas Higgso bozonas“, – sutinka fizikos ir matematikos mokslų kandidatas, Maskvos valstybinio universiteto Valstybinio Šternbergo astronomijos instituto bendradarbis Ivanas Zolotuchinas.
Ką gi, jei Higgso bozonas neegzistuoja, o neutrinai gali skrieti didesniu už šviesą greičiu, 2012–2013 metais teoretikams teks rimtai pasidarbuoti: reikės sukurti naują pasaulio fizinį paveikslą.
FAKTAI: Higgso bozonas
Vadinamosios dieviškosios dalelės – Higgso bozono – teorija gali būti įrodyta per dvejus metus. Didžiajame hadronų greitintuve, eksperimentus atliekančių mokslininkų teigimu, priešingi rezultatai reikštų, kad ji greičiausiai iš viso neegzistuoja.
Jau anksčiau paskelbta, kad puikiai veikiantis greitintuvas dirbs metais ilgiau nei planuota. Planuotiems patikrinimo ir rekonstrukcijos darbams greitintuvą mokslininkai turėjo sustabdyti jau 2011 metų pabaigoje, tačiau šis terminas atidėtas iki 2012 metų pabaigos.
Šis sprendimas reiškia, kad mokslininkai turės dar vienus metus fizikos eksperimentams vykdyti, kol įrenginys veiks puse pajėgumo. Tuomet jis bus kurį laiką išjungtas, o po patikros ir rekonstrukcijos veiks jau visu pajėgumu.
Mokslininkai tikisi galbūt sugebėsią net mažesne galia veikiančiame greitintuve įvykdyti vieną svarbiausių užduočių – įrodyti Higgso bozono egzistavimą arba vadinamąją supersimetrijos teoriją.
Jei Higgso bozonas nebus aptiktas, fizikai turės iš naujo įvertinti Standartinį modelį – subatominės struktūros teoriją, laikomą vienu didžiausių fizikos laimėjimų.
Pagrindinis mokslininkų tikslas – vykdyti dalelių susidūrimus 14 TeV galia ir atkurti sąlygas, egzistavusias praėjus kelioms akimirkoms po Didžiojo sprogimo, kaip manoma, davusio pradžią Visatai.
Leonas Grybauskas
