Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę.
Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas. Specialistų įsitikinimu, žemės mokesčių politika turėtų būti formuojama remiantis šiais išsamiais duomenimis.
Vertina nuo valakų reformos
Tačiau pakeitus Žemės mokesčio įstatymą, nuo 2013 m. mokesčiai už žemę bus skaičiuojami ne nuo žemės našumo, o nuo rinkos vertės. Taip esą siekiama sutramdyti apleistų žemių savininkus. Tačiau žemdirbiai įsitikinę, kad apmokestinimas pagal rinkos vertę yra netikslingas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Jeronimo Kraujelio tvirtinimu, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamajam turtui, nes ji skirta gaminti žemės ūkio produkciją.
Anot LŽŪBA vadovo, dirbantiesiems žemę svarbu ne rinkos vertė, o jos našumas. Juolab kad yra unikali galimybė remtis dirvožemių tyrimais.
„Nesusipratimas dirbamą žemę apmokestinti pagal rinkos vertę. Šiuo atveju skaičiuojant mokesčius pagrindinis rodiklis turėtų būti derlingumas“, – įsitikinęs monografijos „Lietuvos žemės našumas“ sudarytojas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos skyriaus vedėjas Jonas Mažvila.
Pasak mokslininko, mūsų šalis turi senas žemės vertinimo tradicijas, siekiančias dar XVI a., kai buvo vykdoma valakų reforma. Žemė buvo vertinama ir tarpukario Lietuvoje – profesorius Juozas Tonkūnas buvo parengęs žemių suskirstymo į rūšis metodiką, ir kelis kartus tarybiniais metais. Pastarasis vertinimas pagal seną metodiką buvo atliktas 1992–1998 m. Dabar į naują leidinį sudėti vertinimai pagal naują metodiką, kuri atitinka ES standartus.
„Kai užsieniečiai vieši mūsų šalyje, jie gėrisi mūsų turima medžiaga apie šalies dirvožemius. Reikia tai vertinti ir patiems“, – teigė monografijos sudarytojas.
Paežerių sklypai išpučia kainas
Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos rajono skyriaus pirmininkės Marytės Lukaševičienės, Žemės mokesčio įstatymas priimtas, bet šalies Prezidentė jį gali vetuoti.
Ir Žemės ūkio rūmai, ir Ūkininkų sąjunga siekia, kad jis būtų patobulintas ar palikta senoji apmokestinimo tvarka.
„Našumas turėtų išlikti pagrindu skaičiuojant žemės mokesčius, nes rinkos vertė dabar gana iškreipta. Štai Ignalinos kraštas priklauso didelio nepalankumo ūkininkauti teritorijai, tačiau čia yra ežerų. Prie jų brangiai įsigyti sklypai pakelia vidutinę Lietuvos žemių rinkos vertę. Tad tiems, kas dirba žemę, stipriai išauga mokesčiai. Tačiau derlingumas dėl to nepadidėja“, – aiškino ūkininkė.
Anot M.Lukaševičienės, dabar Ignalinos krašto žemdirbiai už hektarą žemės moka 9–12 Lt, o skaičiuojant pagal rinkos vertę mokesčiai išaugs iki 60–100 Lt.
„Labai gaila, kad mūsų šalyje kuriama tokia mokesčių sistema, kuri neskatina gyventojų dirbti ir užsidirbti, o stumia į socialinių pašalpų gavėjų gretas. Reikėtų džiaugtis, kad nenašiuose kraštuose žmonės kruta ir netampa valstybės išlaikytiniais“, – samprotavo LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė.
Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai, kad nustatant dirbamos žemės mokestinę vertę būtų atsižvelgta į našumo balą.
„Tikslinga kalbėti ne tik apie žemės vertinimą, bet ir apie teisingą mokesčio dydį, kurį nustatinės savivaldybės. Mokestis bus toks pat, jei, tarkime, žemė įvertinama 1 000 Lt už ha, o mokestis siekia 2 proc. ir jei vertė siekia 4 000 Lt už ha, o žemės mokestis – 0,5 proc. Taigi mokestinės vertės nustatymas pagal rinkos vertę ar našumą – pusė darbo“, – pabrėžė už kaimo reikalus atsakingo parlamentinio komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.
Našumą įvertins kompiuterinė programa
Dirvožemio našumo įvertinimas labai svarbus tiek visam žemės ūkiui, tiek atskiriems žemdirbiams.
Pasak J.Mažvilos, remiantis našumo duomenimis galima parengti tręšimo rekomendacijas, parinkti auginti tinkamiausius žemės ūkio augalus, prognozuoti jų derlingumą. Sukaupta išsami medžiaga naudotina rengiant žemėtvarkos, nenašių žemių apželdinimo projektus, numatant melioracijos sistemų statybos ir atnaujinimo poreikius ir kt.
Duomenys gauti atliekant apie 2 000 bandymų, be to, daryti ekspediciniai tyrimai.
Vertinant pagal naująją metodiką truputį pakeistas šalies dirvožemių žemėlapis. „Tarkime, kadastrinėje vietovėje vieni plotai tapo našesni, kiti – mažiau derlingi. Tačiau bendras rajono našumo vidurkis beveik nepakito“, – aiškino leidinio sudarytojas.
Mažiausias Lietuvos dirvožemio našumo balas yra apie 13, o aukščiausias siekia iki 60. Žemės našumo balo vertė nustatyta pagal dirvožemių vertinimo grupės vidutinio žemės ūkio laukų derliaus, išreikšto bendrosios energijos vienetu, santykį su vidutiniu šalies žemės derlingumu.
Valstybės žemės fondas ir LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija rengia specialią žemės vertinimo kompiuterinę programą, kuri ateityje pasitarnaus kiekvienam žemės naudotojui, norinčiam sužinoti savo žemės našumo balą.
„Viešai naudoti jos kol kas negalime pateikti, nes dar nėra duomenų apie visos Lietuvos dirvožemius. Yra paruošti melioracijos būklės, akmenuotumo, klimato duomenys, bet trūksta agrocheminių, kurie turi įtakos skaičiuojant našumo balą“, – aiškino Valstybės žemės fondo direktoriaus pavaduotojas Ramūnas
Vida Tavorienė
