„Matome, kad Seimo Antikorupcijos komisija išjudino visuomenę. Todėl grįžtu prie to, ką siūliau praėjusiais metais (toks pasiūlymas pateiktas ir Seimui – Z. V.). Vertinant FNTT vadovų atleidimą ir kitus pastarojo meto įvykius, siūlau skubiai įsteigti specialaus nepriklausomo prokuroro instituciją“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas Vaišvila.
Jo nuomone, tai leistų vykdyti nešališką ikiteisminį tyrimą itin svarbiose bylose, nepriklausomą nuo generalinio prokuroro ir aukščiausios valdžios pareigūnų. Nepriklausomo prokuroro pareigybės steigimą numatančias įstatymo pataisas Z. Vaišvila sakė įteikęs Seimo Pirmininkei I. Degutienei, siūlydamas svarstyti jas skubos tvarka.
Anot Z. Vaišvilos, Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo eiga patvirtino, kad Generalinė prokuratūra negali užtikrinti ir vykdyti nešališko tyrimo tiek dėl banko „Snoras“ veiklos ir žalos valstybei, tiek dėl banko vadovų ir valstybės institucijų vadovų veismų.
„Būtina išsiaiškinti tikrąsias FNTT vadovų atleidimo priežastis ir telefoninės teisės naudojimą siekiant atleisti FNTT vadovus, taip pat įvertinti ir Generalinės prokuratūros vadovų veiksmus“, – teigė Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila priminė, kad daugiau kaip prieš metus, 2011 m. vasario 2 d., atsižvelgdamas į pradėtą Generalinės prokuratūros reorganizaciją, Sausio 13-osios, Medininkų ir A. Paleckio bylų eigą, jis Seimui siūlė imtis konkrečių veiksmų: nuo baudžiamojo proceso pakeitimo, likviduoto Specialiųjų tyrimų skyriaus atkūrimo iki Nepriklausomo prokuroro institucijos sukūrimo.
Anot jo, „Seimo Antikorupcijos komisija pastaruoju metu žengė principingą žingsnį – visuomenei pateikė ilgai lauktą viešumo porciją apie tai, kas iš tikrųjų vyksta teisėsaugoje, ir kaip valstybės aukščiausieji konstituciniai pareigūnai, valstybės vadovas galimai naudojasi atgijusia tarybinių laikų norma – telefoniniu vadovavimu teisėsaugos institucijų vadovams ir neteisėtu kišimusi į teisėsaugos institucijų veiklą“.
(papildyta 10:44)
„Siekis slėpti informaciją nuo visuomenės ir Seimo, galimai melagingi ar prieštaringi parodymai Seimo komisijai kelia pavojų konstitucinei Lietuvos sąrangai. Nesuprantama, kodėl prezidentė toleruoja aukščiausio rango pareigūnus (galimai atsakingus – red. past.) dėl padarytos milžiniškos žalos valstybei ir mėginimo nuslėpti aplinkybes“, – tvirtino signataras.
Z. Vaišvila sakė apgailestaujantis, kad įvykių eiga esą tik patvirtino, kad nešališko tyrimo Lietuvoje nėra.
„Reikia kuo skubiau atlikti tyrimą dėl „skuboto „Snoro“ banko vadovų nušalinimo, nepaaiškinant visuomenei priežasčių <...>. LB vadovų įtaka šioje situacijoje taip pat turėtų būti ištirta. Tai reikia kuo skubiau ištirti, o tą gali padaryti tik nepriklausomas prokuroras, – aiškino Z. Vaišvila priežastis, paskatinusias jį inicijuoti Nepriklausomo prokuroro institucijos steigimą bei Specialiųjų tyrimų skyriaus atkūrimą. Jo teigimu, ir D. Valys, ir D. Raulušaitis esą negali tirti savo veiksmų, nes patys dalyvavo pasitarimuose.
Z. Vaišvilos teigimu, nepriklausomo prokuroro kompetencijoje būtų ir Sausio 13-osios bylos tyrimas, o Specialiųjų tyrimų skyrius turi būti atkurtas todėl, kad dabar Lietuvoje nėra tokio pobūdžio nusikaltimus tiriančios institucijos.
„Manau, kad Specialiųjų tyrimų skyrius turi būti atkurtas. Nusikaltimams žmoniškumui tirti Lietuvoje nėra institucijos. Lietuvoje nėra įstaigos, kuri tirtų nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“, – spaudos konferencijoje teigė Z. Vaišvila.
Jo siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad už savo veiklą nepriklausomas prokuroras atsiskaito Prezidentui ir Seimui, išskyrus tuos atvejus, kai tiria galimai nusikalstamas Prezidento, Seimo ir Generalinės prokuratūros vadovybės veikas.
Signataras Z. Vaišvila siūlo, kad nepriklausomas prokuroras būtų skiriamas tais aatvejais, kai generalinis prokuroras, Prezidentas ar Seimas gauna informacijos apie „aukšto valstybės konstitucinio pareigūno baudžiamąją veiką (Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių, generalinio prokuroro, VSD generalinio direktoriaus, valstybės kontrolieriaus ir kt. aukštų pareigūnų nusikaltimus), kitus išskirtinius korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, žymius finansinius ir su nuosavybe susijusius pažeidimus, išskirtinius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuriuose dalyvavo aukščiausi valstybės konstituciniai pareigūnai“.
Pasak Z. Vaišvilos, nepriklausomą prokurorą galėtų skirti Seimo valdančioji koalicija arba opozicija balsų daugumos nutarimu, generalinio prokuroro, Prezidento, taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Antikorupcijos komisijos teikimu. Jo darbą kontroliuotų Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, o ūkinę ir finansinę veiklą – Valstybės kontrolė.
