Kalbėdamas apie ketvirtąjį D. Grybauskaitės metinį pranešimą, kurį šalies vadovė perskaitė antradienį, jis teigė pasigedęs dėmesio tikroms teisėsaugos problemoms, piktinosi, kad referendume dėl Visagino AE išreikšta tautos valia pavadinta farsu, ragino Lietuvos valdžios institucijas nedelsiant surengti dar du referendumus.
Keletas pakeistų teisėjų sistemos nepakeis
„Prezidentė pasigyrė teisėsaugos laimėjimais. Tačiau nėra jos nuomonės dėl pagrindinių šių klausimų. Kodėl Prezidentė tyli dėl neregėto ir atvirai vykdomo savavaldžiavimo švaistant ir savinantis valstybės bei bankų lėšas, jau skaičiuojamas ne tik šimtais milijonų (Snoro banko administratoriaus atlygis), o milijardais? Kodėl dėl deklaruoto, o vėliau Šveicarijoje pastebėto milijardo litų trūkumo reikėjo pasiųsti į bankrotą veikusį Snoro banką?", – spaudos konferencijoje klausė Kovo 11-osios signataras.
„Kodėl Šiaulių bankas, deklaravęs, kad pasiruošęs už sveikąją Ūkio banko dalį sumokėti 2,5 mlrd. Lt, šį 2,7 mlrd. Lt vertės turtą su visais Ūkio banko klientais gavo už dyką? Kodėl indėlių draudimo fondas dar primokėjo Šiaulių bankui 0,8 mlrd. Lt? Už ką?", – žėrė jis vis naujus klausimus ir pridėjo:
„Rieškučiomis ir atvirai semiama milijardais – ir viskas gerai? Prezidentė to nemato, nesupranta?"
Pasak Z. Vaišvilos, girtis teismų reformos „pasiekimais" gali „tik to nesuprantantis ar nenorintis suprasti asmuo", nes reikia kalbėti apie telefoninę teisę (vėliau Z. Vaišvila paaiškino, kad turi omenyje V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo istoriją – red. past.), o ne apie vykdomas permainas teisėtvarkos sistemoje. Tačiau, sakė jis, „šiais klausimais prezidentė neturi savo nuomonės“, o girtis teismų reforma, anot jo, nėra dėl ko. Teismų darbo formalizavimas, anot Z. Vaišvilos, yra klaidingas kelias. Kritikuodamas bylų nagrinėjimą rašytinio proceso būdu, jis klausė, ar galima realiai vykdyti teisingumą, kai teismas betarpiškai neišklauso žmonių.
„Teismo procesai tampa tik formalumu, o įvardinti problemas ir patarti Prezidentei, kaip jas išspręsti nėra kam“, – sakė Z. Vaišvila, teigdamas, kad keletas pakeistų teisėjų sistemos nepakeis, sakė jis. Signataras prognozuoja, kad teisingumo vykdymas neilgai trukus taps tik formaliu procesu. „Prisidengiant darbų gausa, nesunku valstybės vardu priiminėti reikiamus teismo sprendimus“, – teigė jis.
Tautos valią dėl VAE reikia vykdyti
Z. Vaišvilai užkliuvo ir Vytautas Landsbergis, kuris gyrė D. Grybauskaitės pranešimą ir džiaugėsi , kad referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) ji pavadino farsu, o pritariančius šiam tautos sprendimui – pseudožaliaisiais. Signataras priminė, kad referendume tauta nutarė nestatyti naujos atominės elektrinės ir priminė, kad referendumo sprendimai turi būti įgyvendinami, nes į privalomuosius ir patariamuosius jie skirstomi ne pagal turinį, o pagal tai, ar privalu paklausti tautos nuomonės konkrečiu klausimu.
,,Referendumo sprendimus valdžia privalo įgyvendinti. Patariamojo referendumo sprendimus valdžia privalo įgyvendinti per 1 mėnesį“, – sakė Z. Vaišvila ir pridūrė raginantis valdžios institucijas nuraukti lėšų švaistymą dėl VAE. Jis taip pat ragino Seimą priimti įstatymo pataisas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo.
Pasak Z. Vaišvilos, jis netiki, kad Rusija savo atomines elektrines stato mažiausiai be tylaus Lietuvos valdžios pritarimo, aiškindamas, kad jiems taip pat reikalingas elektros tinklų sujungimas.
ES nesilaiko Stojimo sutarties nuostatų
Z. Vaišvila spaudos konferencijoje ragino valdžios institucijas nedelsiant organizuoti du referendumus – dėl europrokuratūros steigimo ir dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Priminęs, kad išmokos žemdirbiams yra gerokai mažesnės, negu kitose šalyse, jis sakė, kad ,,Europos Sąjunga (ES) nesilaiko stojimo sutarties nuostatų“, o nuvarius mūsų žemdirbius, užsieniečiai tikrai supirks mūsų žemes.
Nurodydamas į genderizmo propagavimą, Kovo 11-osios akto signataras apgailestavo, kad Prezidentė nekalbėjo ir apie tai, kad Lietuvoje priimamos konvencijos, griaunančios šeimą. ,,Pritarimas tam rodo, kad ji negina Lietuvos interesų“, – teigė Z. Vaišvila.
Primindamas, kad Prezidentę išrinko Lietuvos piliečiai, o ne paskyrė ES, Z. Vaišvila pridūrė: „Todėl jūs esate atskaitinga mūsų rinkėjams, o ne Briuseliui“.
Z. Vaišvila sakė laukiantis Prezidentės pasisakymų ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Voldemaro Tomaševskio vykdomos politikos. Signataras taip pat teigė, kad jo neįtikina Prezidentės patriotizmo deklaracija, kai neįvardijami Lietuvos siekiai ES ir kvietimas gerbti Lietuvos Konstituciją „pačiai Prezidentei ignoruojant Tautos valią, pareikštą referendume“.
„Ar Lietuvos Prezidentė yra laisva priimti sprendimus? Kodėl jos prioritetai yra ES norai, o ne ją rinkusių Lietuvos rinkėjų valia? Aš, Lietuvos Respublikos pilietis, labai noriu pasitikėti mūsų valstybės vadovu, tačiau kol nėra atsakymų į šiuos ir kitus ne mažiau svarbius klausimus, kaip Lietuvos pilietis, deja, neturiu net teisės tai daryti. Valstybės vadovė slėpė ir slepia savo biografiją, nenori ar negali atsakyti į pagrindinius tautos išlikimo klausimus“, – baigdamas sakė nepriklausomybės akto signataras.
Spaudos konferencijoje Z. Vaišvila užsiminė ir apie gero dešimtmečio įvykius ir klausė, kodėl nebuvo pareikalauta ištirti, kas iššvaistė įmonių, pavyzdžiui, bankrutavusios „Oruvos“ turtą. Jis taip pat aiškino, kad rengti tokias spaudos konferencijas jis gali be kieno nors malonės – tokią teisę signatarui suteikia Seimo Statutas.
