teismų reforma

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį atmetė Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno teiginį, kad jis turėtų nutraukti ginčytiną teismų sistemos pertvarkos planą, sakydamas, kad šalis pati priima sprendimus. Tai buvo retas viešas dviejų artimų sąjungininkių nesutarimas. Jis rodo didėjančią trintį tarp Izraelio ir JAV dėl B. Netanyahu sumanytų teismų sistemos pakeitimų, kuriuos jis atidėjo po masinių protestų.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį, po kelis mėnesius trukusių gatvės protestų, į kuriuos susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, paskelbė apie pertrauką dėl nesutarimų keliančių teismų reformų svarstymo parlamente. „Jausdamas nacionalinę atsakomybę, norėdamas užkirsti kelią mūsų tautos susipriešinimui, nusprendžiau sustabdyti antrąjį ir trečiąjį įstatymo projekto svarstymą“, – sakė jis tautai.

Izraelyje – masiniai protestai ir streikai: neveikia didžiausias šalies oro uostas ir du pagrindiniai jūrų uostai, o dešimtys tūkstančių žmonių jau antrą dieną gatvėse. Taip jie priešinasi premjero Netanyahu stumiamai teismų reformai. Izraelis nyra į vis didesnį chaosą. Šalyje jau 11-tą savaitę vyksta masiniai protestai prieš premjero Benjamino Netanyahu stumiamą teismų reformą, kurios esmė jog Vyriausybės galėtų kontroliuoti teisėjų skyrimą.

Dešimtys tūkstančių izraeliečių šeštadienį dalyvavo demonstracijoje prieš prieštaringai vertinamą teismų sistemos pertvarkos planą. Visoje šalyje jau daugiau nei du mėnesius kas savaitę vyksta demonstracijos. Nepaisant demonstracijų, premjeras Benjaminas Netanyahu ir jo sąjungininkai pažadėjo tęsti kelių įstatymų projektų, kuriais Aukščiausiajam Teismui būtų atimta galimybė peržiūrėti teisės aktus, o koalicijos politikams būtų suteikta teisė kontroliuoti teisėjų paskyrimus, svarstymą.

Lenkija nepasiduos Europos Sąjungos spaudimui ir neatsisakys kontroversiškos teismų reformos, pirmadienį pareiškė valdančiosios nacionalistų partijos lyderis ir pridūrė, kad šie pokyčiai yra „gyvybiškai svarbūs“. Paklaustas, ar Briuselio inicijuoti teisiniai veiksmai privers Varšuvą atsisakyti reformų, Jaroslawas Kaczynskis, vadovaujantis euroskeptiškai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), pažadėjo, kad Lenkija „nebus palaužta“. Jo komentarai nuskambėjo po savaitę trukusių demonstracijų, p...

Kol Lietuva džiaugiasi atšilusiais santykiai su Lenkija, Briuselyje nuotaikos priešingos. Europos Komisija Varšuvą  ir toliau kaltina šalį stumiant prie autoritarinio valdymo ir dėl demokratinius principus pažeidžiančios teismų reformos iš Varšuvos netrukus žada atimti balsavimo bendrijoje teisę. Tiesa, tam pirma turi pritarti visos ES šalys tarp jų ir Lietuva, kuri konflikte išreiškė paramą Lenkijai.

Lenkijos dešiniųjų dominuojamas parlamentas penktadienį pritarė prieštaringai vertinamoms reformoms, nors opozicija ir Europos Sąjunga jas laiko keliančiomis grėsmę teismų nepriklausomybei ir valdžių atskyrimo principui. Reformos leis politikams labiau kontroliuoti Lenkijos Aukščiausiąjį Teismą (AT), o parlamentui – parinkti teismų nepriklausomybę turinčios užtikrinti institucijos narius.

 Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys penktadienį perspėjo, kad Lenkijos teismų reforma, kurios ėmėsi konservatyvi šalies vyriausybė, kelia grėsmę valdžių atskyrimui ir teismų nepriklausomybei. „Noriu pasakyti aiškiai: vyriausybės vykdoma reforma, kuri pristatoma kaip vaistas, pasirodo esanti blogesnė nei Lenkijos teismus kankinanti liga“, – pareiškė Diego Garcia-Sayanas (Diegas Garsija Sajanas), JT specialusis pranešėjas Teisėjų ir teisininkų nepriklausomybės klausimais.

 Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pirmadienį paskelbė blokuosiantis du parlamento priimtus teisės aktus, numatančius kontroversiškas teismų reformas, išprovokavusias masinius protestus ir Europos Sąjungos perspėjimą, kad Varšuvai gali būti taikomos beprecedentės sankcijos. „Nusprendžiau grąžinti parlamentui – taigi, vetuoti – įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo bei teisės aktą dėl Nacionalinės teismų tarybos“, – per televiziją pareiškė šalies vadovas.

 Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas antradienį reiškė nerimą dėl prieštaringai vertinamos Lenkijos teismų reformos, kuri, kaip perspėja kritikai, pakenks jų nepriklausomumui ir demokratijai. Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) siūlo, kad Aukščiausiasis Teismas, prižiūrintis žemesnės instancijos teismus, būtų pavaldus vykdomajai valdžiai.

„Jūs esate atskaitinga mūsų rinkėjams, o ne Briuseliui“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kreipdamasis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila. Pasak jo, pradėdama paskutiniuosius savo kadencijos metus, Prezidentė taip ir nepateikė tautai savo supratimo apie realią padėtį Lietuvoje ir jos ateitį.

Seimas pradėjo svarstyti teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pateiktą įstatymų pataisų paketą, kuriomis siekiama reorganizuoti miestų (rajonų) apylinkių teismus ir pakeisti jų pavadinimus.