Dar visai neseniai sausio mėnesį moteris kartu su šeima paminėjo garbingą devyniasdešimties metų jubiliejų. Tačiau Kovo 11-osios išvakarėse moters gyvybė užgeso. Sūnus rašytojas, poetas Vytautas V. Landsbergis, išaušus Kovo 11-osios rytui, pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotos širdžiai artimos šeimos akimirkos. Sunkiai rinkdamas žodžius sūnus paminėjo, kad mama jau senokai sirgo, jos širdis buvo itin silpna.
„Jinai buvo labai silpna ir buvo pasiruošta, kad tas etapas neišvengiamai…aš dar šiandien nenoriu nieko komentuoti“, – TV3 Žinioms sakė Vytautas V. Landsbergis.
G. Ručytė-Landsbergienė buvo aktyvi visuomenės veikėja, ji inicijavo ir režisavo trijų dalių dokumentinį filmą apie Lietuvos Atgimimą ir išsilaisvinimą iš sovietinės dvasinės ir politinės vergovės – „Lūžis prie Baltijos“. Taip pat globojo vaikus su negalia, buvo Vytauto Landsbergio fondo pirmininkė.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo trisdešimtmetį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vėliavų pakėlimo ceremonijoje pareiškė užuojautą dėl Landsbergio žmonos G. Ručytės-Landsbergienės netekties ir įvardijo ją neatsiejama Nepriklausomos Lietuvos dalimi.
„Pone Gražina, ilsėkitės ramybėje. Jūs buvote mūsų nepriklausomybės neatsiejama dalis“, – sakė G. Nausėda.
G. Ručytei-Landsbergienei 1980-aisiais buvo suteiktas nusipelniusios artistės vardas, vėliau ji buvo apdvanota „Vilniaus garso“ premija. Taip pat Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu ir Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu.
