Seime užregistruota parlamentarų grupė „Prieš masinę imigraciją", kurią sudaro 22 parlamentarai iš šešių frakcijų. Šiai grupei pirmininkauja Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica.
Politikas nurodo, kad, pagal iki šiol buvusį migracijos kvotų projektą, t.y., 40 tūkst. darbo migrantų per metus, per dešimtmetį Lietuvoje gali atsirasti daugiau nei pusė milijono užsieniečių, o tai kels grėsmę Lietuvos egzistavimui.
„Mes matome, kad migracijos mastai į Lietuvą per pastaruosius 4–5 metus tapo tokie, kad jeigu taip tęsis, mes dešimtmečio perspektyvoje praktiškai nebepažinsime Lietuvos. Tie mastai viršytų viso sovietmečio užsieniečių atvykėlių, tuo metu – kolonistų, atvykimo mastą.
Tokie pokyčiai būtų negrįžtami ir tai būtų tiek nacionalinio saugumo problema, tiek kultūrinė problema – ar čia vis dar lietuviška Lietuva, galų gale ekonominė problema dirbantiesiems. Verslas gal dabar ir patenkintas, bet dirbantieji tampa socialinio dempingo įkaitais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ kalbėjo V. Sinica.
Dalis migrantų Lietuvoje nepasilieka
Iki šiol užsieniečių įdarbinimo kvota buvo apie 40 tūkst. asmenų. 2025 metams nustatyta maždaug 25 tūkst. asmenų kvota, kuri bus taikoma naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams, išskyrus aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
„Kai paskutinį kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatė kvotą 25 tūkst., pasakė tokius skambius žodžius, kad čia pirmą kartą pagrįsta objektyviais poreikiais. Aš nežinau, kaip jie tą objektyvų poreikį surado ir kaip jį matuos toliau, bet aš manau, kad tai bus labai politizuotos diskusijos tema“, – teigė V. Sinica.
„Aš tik esu tikras, kad dabartiniai srautai gerokai viršija objektyvų poreikį ir kad juose mažesnę dalį sudaro ta susidaro situacija, kad iš tikrųjų reikia darbuotojų iš užsienio, nes Lietuvoje jų neužtenka, bet didesnę dalį sudaro tiesiog tai, kad yra naudojamasi galimybe atsivežti pigiau dirbančių, greičiau atleidžiamų ir t. t. žmonių“, – tikino jis.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis sutiko, kad objektyvų migrantų poreikį sunku apibrėžti, tačiau atkreipia dėmesį į dar vieną problemą – mūsų visuomenė sparčiai senėja ir dėl to mažėja darbingo amžiaus žmonių.
„Problema yra tai, kad mes dar išgyvename specifinį demografinį periodą. Mes turime pačią didžiausią pensininkų kartą, išeinančią į pensiją, ir vienu metu atsiveria labai daug darbo vietų“, – teigė jis.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalį imigrantų srauto sudaro laikinieji migrantai, arba užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą be tikslo čia pasilikti.
„Yra kelios industrijos, konkrečiai pervežimų, tolimųjų reisų. Vairuotojų poreikis amžinai sudaro pusę ar net didesnę dalį visų įsivežamų darbuotojų. Tai iškreipia vaizdą, nes dalis tų žmonių Lietuvoje nedirba ir jie užsidirbę pinigų grįžta atgal.
Taigi laikina migracija veikiausiai irgi turėtų atsirasti bet kokiose diskusijose apie migracijos politiką, nes taikydami integracines priemones į žmones, kurie net nesirengia nuolatos gyventi Lietuvoje, mes švaistytume išteklius“, – akcentavo L. Šedvydis.
Siūlo integruoti tik tuos, kurie nori pasilikti
V. Sinica siūlė taikyti skirtingas priemones užsieniečiams, kurie dirba Lietuvoje, keldami jos ekonomiką, tiems, kurie čia nebūna ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams (inžinieriams, programuotojams, technologams, tyrėjams ir kt.).
„Sakyčiau, už jų dažnai yra statistiškai slepiamasi. Šituos žmones yra siekiamybė išlaikyti, integruoti, kurti programas, kad jie ir kalbą mokėtų, ir jaustųsi kultūros, bendruomenės dalimi.
O tų žmonių, ypač kurie važinėja, bet apskritai didžioji dalis yra žemos kvalifikacijos darbo jėgos – tokius mes juos ir kviečiam – tikslinga būtų taikyti arabų šalių modelį – tu nesuteiki lūkesčių, kad žmonės prasitęs tuos leidimus“, – teigė V. Sinica.
Leidimas laikinai gyventi ne aukštos kvalifikacijos darbuotojams paprastai išduodamas 2 metams. V. Sinicos siūlymu, pasikvietus užsienietį, reikėtų jį nuteikti, kad po tų dvejų metų leidimas gyventi Lietuvoje baigtųsi ir jis gali būti nepratęstas.
„Integruoti tuos, kuriuos mes norime pasilikti (tai turėtų būti nedidelis skaičius, nežinau, 10–15 tūkst.) ir nuolatos rotuoti tuos, kurių reikėtų daugiau“, – apibendrina V. Sinica.
Kita vertus, pasak L. Šedvydžio, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms bendrovėms trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet ir žmonių be kvalifikacijos, mat šių darbo vietų lietuviai neužpildo. Tuomet migrantai esą tampa gana pigiu sprendimu.
„Mes turime sistemines problemas Lietuvoje, todėl kad Lietuvos žmonės nėra labai mobilūs šalies viduje. Čia yra didžiulė problema. Mes neturime gerai išvystytos viešojo transporto sistemos, nes dėl įvairių priežasčių ne visi žmonės gali važinėtis į darbą šimtus kilometrų.
Tie dalykai susideda į tai, kad visa darbo migracija tampa kaip pleistras visoms šalia esančioms problemoms užspausti. Tam tikra prasme atsisakę strateginio planavimo, kaip mes įsivaizduojame gyvenimą, šalies sujungimą, kaip vystysis mūsų ekonomika, kaip augs miestai ir regionai, mes padėjome miną ateityje ir dabar bandome šiuos dalykus užglaistyti darbo imigracija“, – teigė L. Šedvydis.
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Daugiau kaip pusė (73 tūkst.) visų užsieniečių dirba transporto ir saugojimo sektoriuje, apie 22 tūkst. – statyboje, beveik 13 tūkst. – apdirbamojoje gamyboje.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Migracija turi būti numeris vienas tema politikoje. Nuo to apkraunama sveikatos systema, pavojus nacionaliniam saugumui ir tapatybei
Visi bolt wolt alkaidos važiuokit namo!!!! Mes jūsų čia nelaukiam!!!!!!
