Tokia paaiškėjusi žinia supurtė Lietuvos politinį pasaulį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad jei prireiks – yra pasiruošę trauktis. Premjerė Ingrida Šimonytė sprendimą žadėjo kitą savaitę.
Socialiniuose tinkluose didžioji dauguma visuomenės veikėjų, politologų aptarinėjo susiklosčiusią situaciją. Penktadienio vakarą naujienų portalui tv3.lt savo mintis apie situaciją atsiuntė ir profesorius Vytautas Landsbergis.
„Iš žiniasklaidos pranešimų 12 mėn.9-10d.
„Pinigai įkrito į mūsų sąskaitą“ (Lietuvos geležinkelių)...ir Lietuvos valstybė pateko į spąstus: jūs jau paėmėt pinigus! Vykdykit, nepaisydami JAV sankcijų!
Valstybė dar pabandė išsivaduoti iš spąstų – grąžinti įmokėjimą, bet aptarnaujantis bankas neįvykdė kliento pavedimo, aukodamas savo reputaciją, ir paliko Lietuvą ( per Lietuvos geležinkelius kaip valstybės įmonę) draugiško RossBelo spąstuose.
Kuris tai bankas, kas jį kontroliuoja?
Kodėl Lietuvoje juo pasitikima?“, – rašo profesorius.
Gabrielius Landsbergis parašė prašymą jį atleisti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį išsiuntė premjerei Ingridai Šimonytei raštišką atsistatydinimo pareiškimą dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, BNS patvirtino ministro atstovė spaudai.
„Patvirtinu“, – sakė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė, paprašyta patvirtinti informaciją apie išsiųstą pareiškimą.
Pareiškime G. Landsbergis prašo priimti jo atsistatydinimą dėl padėties, „susijusios su po JAV įvestų sankcijų besitęsiančių baltarusiškų krovinių per Lietuvą gabenimu“.
Ministras tvirtina „suprantantis, kokius reputacinius iššūkius tai kelia (...) Lietuvos Respublikos Vyriausybei“.
Pareiškimą G. Landsbergis premjerei išsiuntė praėjus dienai po to, kai Seime pranešė jai pasakęs, jog yra pasiruošęs trauktis iš pareigų ir laukia ministrės pirmininkės atsakymo.
Apie pasirengimą trauktis skelbė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad negalima laukti, kol ministrų pasisakymai bus įvertinti premjerės. Anot jo, įprastai politikai „pateikia atsistatydinimo pareiškimą ir tada kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“.
Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
Įvykių chronologija
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė, atsižvelgdama į rizikas ir planuodama veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Toks sprendimas buvo priimtas šiemet spalį valdybai svarstant atnaujintą Grupės strategiją. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių, rašoma penktadienį išplatintame pranešime.
Trumpuoju laikotarpiu, siekiant suvaldyti kylančias rizikas, su Baltarusija susijusi situacija reguliariai buvo aptariama valdybos posėdžiuose – bendrovės vadovybė dalindavosi naujausia informacija apie įgyvendinamus žingsnius, tarp kurių ir atsakingų šalies institucijų informavimas. Situacijai išsiaiškinti buvo pasitelkti ir Lietuvos bei JAV teisininkai.
„Valdybos posėdžiuose situaciją dėl Baltarusijos vertinome kaip turinčią didelės įtakos LTG veiklai. Todėl bendrovės vadovybė reguliariai teikdavo naujausią informaciją. Rizikų vertinime ši grėsmė įvardyta kaip didžiausia jau prieš kelerius metus. Siekdama sumažinti galimą neigiamą įtaką bendrovei, jos vadovybė nagrinėjo visas įmanomas alternatyvas. Tinkamas teisinis sprendimas ieškomas kartu su akcininku. Apie tai informuosime, kai tik sprendimas bus surastas.
Tačiau dabartinė situacija nesprendžia tikrosios problemos – verslo koncentracijos vieno kliento ar rinkos rankose. Todėl veiklos diversifikavimas yra viena svarbiausių strateginių krypčių. Taigi, Lenkijoje ir Ukrainoje jau veikia dukterinės LTG įmonės. Taip pat ir naujai paskirta valdyba artimiausiu metu grupės veiklą planuoja be Baltarusijos krovinių. Tai patvirtinome dar spalio mėnesį strategijos peržiūros metu.
Akcininko klausimą dėl bendrovės vadovybės įvertinimo planuojame svarstyti artimiausiame valdybos posėdyje, kuris rengiamas kitą savaitę – gruodžio 14 d.“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Šiame posėdyje valdyba taip pat numato galutinai patvirtinti atnaujintas ilgalaikes strategines LTG Grupės veiklos kryptis.
PAPILDOMA INFORMACIJA
Chronologinė įvykių tvarka apie valdybos posėdžius, susijusius su „Belaruskalij“:
2018 m. kovo 20 d. valdybos posėdis
Tuometė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdyba posėdyje svarstė vežimų organizavimo sutartį tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir OAO „Belaruskalij“. Buvo nuspręsta pritarti pagrindinėms susitarimo dėl vežimų organizavimo tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir OAO „Belaruskalij“ sąlygoms. „Už“ balsavo 7 bendrovės valdybos nariai, „prieš“ balsavusių nebuvo.
2021 m. rugpjūčio 23 d. valdybos posėdis
Valdybos posėdyje buvo pristatytas sankcijų Baltarusijai, finansinio poveikio ir reagavimo veiksmų klausimas, aptariamos ekonominės, teisinės ir reputacinės rizikos. Atsižvelgiant į finansines prognozes, buvo pasiūlyta jau dabar fokusuotis į pesimistinį scenarijų, šiam pasiūlymui buvo pritarta. Pažymėta, kad LTG, valdydama krovinių sumažėjimo dėl geopolitinių priežasčių ir sankcijų riziką, turėtų peržiūrėti ir diversifikuoti projektų portfelį.
2021 m. rugsėjo 28 d. valdybos posėdis
Valdybos posėdyje M. Bartuška pristatė veiksmus, kurių Bendrovė imasi dėl sankcijų Baltarusijai. Informavo, kad Bendrovė bendrauja su įvairiais bankais dėl atsiskaitymo galimybės, kai įsigalios JAV sankcijos.
Tuo metu labiausiai tikėtinas scenarijus buvo, kad „LTG Cargo“ nuo gruodžio mėn. neteks „Belaruskalij“ krovinių. Buvo pažymėta, kad netekus Baltarusijos krovinių, įmonių grupė yra pasirengusi atleisti kelis šimtus darbuotojų, taip pat keisti organizacines struktūras siekiant efektyvumo. Informavo, kad siekiant didesnių pajamų, buvo padidinti manevravimo tarifai, didinami intermodalinių terminalų pajėgumai.
Valdyba teiravosi, ar Bendrovė bendravo su „Belaruskalij“ dėl galimybės atsiskaityti avansu, jei tai yra teisiškai įmanoma. M. Bartuška pakomentavo, kad su „Belaruskalij“ atstovais dėl tolimesnio bendradarbiavimo spalio mėnesį bus rengiamas susitikimas, jo metu bus tariamasi dėl ateities atsiskaitymo galimybių ir teisinių būdų, kaip tai padaryti.
2021 m. spalio 18 d. – 2021 m. spalio 19 d. Strateginė sesija
M. Bartuška pristatė pagrindinius atnaujinamos strategijos aspektus. Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį kaimyninėje Baltarusijoje, strategija parengta laikantis nuostatos, kad baltarusiškos kilmės krovinių srautas lygus nuliui.
Valdybos narių vertinimu, pasirinkta kryptis, kad strategijoje nėra numatyta pajamų iš Baltarusijos, yra teisinga.
2021 m. spalio 19 d. valdybos posėdis
M. Bartuška informavo, kad dėl situacijos su „Belaruskalij“ Bendrovė JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biurui (OFAC) išsiuntė raštą su prašymu paaiškinti sankcijų aspektus dėl tolimesnio atsiskaitymo galimybių. Paraleliai su „Belaruskalij“ tariamasi dėl išankstinių mokėjimų galimybės.
2021 m. lapkričio 16 d. valdybos posėdis
M. Bartuška pristatė aktualijas apie situaciją su Baltarusija. Informavo, kad spalio mėn. Bendrovė išsiuntė oficialų pranešimą JAV Užsienio lėšų kontrolės biurui (toliau – OFAC) dėl „Belaruskalij“ sankcijų ir surengė konferencinį pokalbį. Pagrindinė žinia yra ta, kad OFAC taiko sankcijas tik tuo atveju, jei yra bent viena iš 3 pagrindinių sąlygų: JAV įmonių dalyvavimas, sandoris JAV doleriais ir JAV bankų dalyvavimas. Kol kas teigiamo atsakymo iš komercinių bankų negauta, nes jiems reikia raštiško OFAC patvirtinimo. Bendrovė išsiuntė raštus Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, Užsienio reikalų ministerijai ir pagrindiniams komerciniams bankams dėl OFAC sankcijų paaiškinimo ir pasiūlė dalyvauti LTG organizuojamame susitikime. Lygiagrečiai Bendrovė palaiko ryšius su įvairiomis fintech įmonėmis ir neobankais, siekdama rasti sprendimą, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8 d.
M. Bartuška informavo, kad Bendrovė pasirašė „Belaruskalij“ sutarties pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų. Iki šiol „Belaruskalij“ sumokėjo avansinius mokėjimus už visą lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
Valdybos nariai pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog santykiai su Baltarusija yra labai jautrūs, siekiant valdyti rizikas, Bendrovė turėtų informuoti aukščiausio lygio valstybės institucijas, ministrę pirmininkę, ministrus, Seimo narius apie savo veiksmus dėl tolimesnių santykių su „Belaruskalij“.
Šiame posėdyje taip pat pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių.
2021 m. gruodžio 7 d. valdybos posėdis
Valdybos posėdyje svarstytas klausimas dėl iš „Belaruskalij“ gautų patvirtintų avansinių mokėjimų grąžinimo.
Vadovaujantis Bendrovės įstatais ir atsižvelgiant į valdybai pateiktą informaciją, nuspręsta, kad:
(i) 2021-10-21 Susitarimas dėl 2018-03-16 Vežimų organizavimo sutarties (toliau – Sutartis) pakeitimo ir papildymo numato išankstinį apmokėjimą už mėnesio laikotarpiu teiktinas paslaugas;
(ii) 2021-12-08 sueina terminas, nustatytas Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuro Generalinėje licencijoje Nr. 4, po kurio JAV subjektams draudžiami sandoriai ir veiklos, susijusios su „Belaruskalij“;
(iii) LTG buvo informuota bankų, veikiančių Lietuvoje, kad jie nevykdys atsiskaitymų su „Belaruskalij“ po 2021-12-08;
(iv) ES ir JAV progresyviai plečia ribojamąsias priemones, o naujas priemonių paketas greičiausiai bus priimtas 2021 m. gruodžio mėn.;
(v) Situacija ir ribojamosios priemonės Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims yra nestabilios ir progresyviai kinta;
Siekiant atitikti ES ir JAV ribojamąsias priemones Baltarusijai ir užtikrinti tinkamą Sutarties įgyvendinimą, kadangi nuo 2021 m. gruodžio 8 d. finansinės operacijos nebus įmanomos:
1. Pritarti iš „Belaruskalij“ gautų patvirtintų avansinių mokėjimų grąžinimui pagal Sutartį už vežimus po 2021-12-31.
2. Įgalioti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinį direktorių (suteikiant teisę perįgalioti) atlikti visus veiksmus, reikalingus šio sprendimo įgyvendinimui.
