Susisiekimo ministras Skuodis oficialaus prašymo dar neparašė ir tik suabejojo geležinkelių ir uosto vadovų tinkamumu dirbti toliau. Patys geležinkeliečiai sako, kad iš ministerijų apskritai nebuvo gavę nurodymo nutraukti verslą su baltarusiais.
Kol šiandien Klaipėdos uoste Lukašenkos trąšomis vienu metu kraunami net 3 laivai, apie šį skandalą pagaliau pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jam atrodo, kad įklimpę ministrai Landsbergis ir Skuodis vėl lipa ant to pačio grėblio – skambiai kalba apie norą trauktis, bet žodžių nepalydi konkrečiais veiksmais.
„Jei teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai vakarų praktikoje jie tai ir daro, pateikia pareiškimą, o kitos institucijos priima sprendimus. Negalima laukti kažkieno kito sprendimo“, – teigia G. Nausėda.
Tas kažkas kitas – premjerė Šimonytė, kuriai ministrai permetė atsakomybę, kad ji nuspręstų dėl jų tinkamumo dirbti toliau. Ji pati šiandien išvyko į Moldovą, parodyti paramą šios šalies reformoms. Kol Šimonytė domisi moldavų politika, Nausėda pirštu baksnoja į mūsų Vyriausybės klaidas.
„Turėjome 4 mėnesius laiko pasiruošti, įvertinti aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais. Bet darome tik dabar, klausimas kodėl? Kodėl dabar darome paskubomis. Atsakymas būtų atitinkamas“, – sako G. Nausėda.
Panašu, kad kalbėję apie vertybinę politiką, bet veiksmais dėl trąšų to nepalydėję valdantieji nusprendė apskritai mažiau kalbėti. Štai vakar po plenarinio Seimo posėdžio valdančiųjų koalicijos lyderiai liko salėje ir aptarinėjo, ką daryti. Bet visuomenei sprendimų neįvardijo.
Gabrielius Landsbergis šiandien apskritai nekalba viešai, jo patarėja informavo, kad jis tiesiog neturi ką pasakyti. Vis tik pavakarę, po prezidento žodžių, Landsbergis atsiuntė premjerei raštišką atsistatydinimo pareiškimą.
„Bazinis dalykas paprastas – sankcijos yra atsakas į hibridinę ataką Baltarusios režimą vykdomą prieš Lietuvą. Tai hibridinė ataka prieš Lietuvą ir mes negalime sukelti dviprasmybių mūsų veiksmais, turime elgtis nuosekliai“, – teigia G. Nausėda.
Tokia Nausėdos kritika ėmė piktintis konservatoriai. Jie sako esą prezidentas anksčiau pats nebuvo nuoseklus – kaltina vasarą, pabėgelių krizės pradžioje nepalaikius sankcijų „Belaruskali“, kai tas svarstyta Briuselyje.
„Prezidentūros siūlymai, mano žiniomis, buvo tokie, kad tas trąšas įskaitant „Belaruskalij“ reikėtų išbraukti“, – sako konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vis tik Vyriausybės nenuoseklumą rodo naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurias išsiaiškino siena.lt žurnalistai. Jie gavo įrodymus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ rudenį kreipėsi į bankus, su klausimais, ar jie po gruodžio 8-osios vykdys mokėjimus su baltarusiais. Gavus iš jų neigiamus atsakymus, pradėjo ieškoti partnerių tarp vadinamųjų fintech įmonių – virtualių platformų, dirbančių su įvairiais mokėjimais.
„Viena finansų įstaiga patvirtino, kad toks pasiūlymas buvo gautas ir jo buvo atsisakyta, patys geležinkeliai sako, kad buvo pasiektas susitarimas su viena fintech sektoriaus įmone, kurios neįvardija. Tai tokia situacija, kuri rodo, kad kažkodėl Lietuvos, o ne Baltarusijos pusė ieškojo, kaip reikės elgtis su tais pinigais po JAV sankcijų įsigaliojimo, kas yra, mano supratimu keista“, – komentuoja tyrimo autorius Šarūnas Černiauskas.
„Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad bandė išsiaiškinti įmonių poziciją, nes nuo to priklauso galimybės vykdyti sutartį. Tai esą derino su įmonės valdyba.
„Vadovybė pasidalindavo, vykdavo diskusijos, tam tikros pastabos būdavo išsakomos, kokių veiksmų įmonei reikėtų imtis, arba į ką atkreipti dėmesį. Visuose šituose posėdžiuose dalyvavo ir akcininkų atstovai“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
O akcininkas – valstybė. Jai geležinkelių valdyboje atstovauja Susisiekimo ministerijos žmogus. Tad ministerija žinojo kas vyksta ir kas daroma. Informacija buvo teikiama ir Užsienio reikalų ministerijai.
„Ir iš jų negavome iki gruodžio pradžios, aiškios pozicijos, kad pvz. reikia nutraukti vežimus. Kad nebegalima vežti po gruodžio 8. Tokios pozicijos nebuvo išsakyta“, – kalba M. Dubauskas.
Savo ruožtu Susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien jau suabejojo ar geležinkelių ir uosto vadovai toliau gali dirbti.
„Įmonės Valdyba privalo skubiai įvertinti visus susijusius Geležinkelių vadovybės veiksmus. Tai ką tik pasakiau ir susitikime M. Bartuškai. Taip pat sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje“, – komentuoja M. Skuodis.
Antradienį Bartuškos likimą poste spręs geležinkelių valdyba. Pats Bartuška vakar sakė apie pasitraukimą negalvojantis. Į ministro žodžius nereaguoja ir šiandien.
„Šiuo metu vertinimų nėra išsakęs. Tai tiesiog šiuo metu dirba savo darbą ir vykdo savo užduotis“, – sako M. Dubauskas.
„Susisiekimo ministras yra tiesioginis Uosto direkcijos generalinio direktoriaus vadovas, tad į jo nuomonę yra įsiklausoma ir ji yra gerbiama. Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“, – teigia uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Susisiekimo ministerija paskubomis sukurpė ir įstatymo projektą, kurį priėmus parlamente, esą atsirastų galimybė geležinkeliams nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ be baudų.
