Nors reforma formaliai baigta, kanceliarija dar ieško 41 darbuotojo.
Pasak M.Dargužaitės, Vyriausybės kanceliarija sieks įsitraukti į teisės aktų rengimą nuo pirminės stadijos ir koordinuoti, kad būtų įtrauktos reikalingos ministerijos ir socialiniai partneriai.
„Iki šiol ministerijos projektus rengdavo atskirai ir tik kai būdavo paruošiamas projektas, išsiuntinėdavo jį visiems. Kanceliarijos specialistai įsitrauks nuo pat pirminės stadijos į planavimo darbą ir turės užtikrinti, kad proceso eigoje būtų įtraukiami reikiami žmonės“, - BNS sakė kanclerė.
M.Dargužaitė sakė, kad sistema, kaip į teisės projektų rengimą būtų įtraukiama kanceliarija, dar bus kuriama.
„Struktūros pakeitimas yra tik pirmas žingsnis, o sudėlioti, kad taip ir vyktų, bus didelis darbas - ir kultūros keitimas, ir susitarimai su ministerijomis. Tikrai nesinori kalbėti, kad mes jiems liepsime ar nurodysime, o kad darbo kultūra ir procesai keistųsis tada, kai visi iš to pamatys didelę naudą“, - kalbėjo kanclerė.
Jos teigimu, kanceliarija taip pat atsisako kai kurių paslaugų, tokių kaip vertėjavimas, redagavimas ar pastato aptarnavimas - jas ketinama pasitelkti iš šalies.
M.Dargužaitės teigimu, iš darbuotojų didesnis pasipriešinimas reformai „buvo pačioje pradžioje, kai žmonės nelabai suprato, kodėl tai yra daroma“. Tačiau ji pripažino negalinti garantuoti, kad dėl kai kurių pokyčių neteks bylinėtis teismuose.
Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad po pertvarkos įstaigoje etatų skaičius sumažėjo šeštadaliu - nuo 210 iki 179.
Vyriausybės BNS pateiktais duomenimis, naujoje struktūroje pasiliko dirbti tie patys 12 politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, 75 karjeros valstybės tarnautojai 34 dirbantys pagal darbo sutartis.
Pirmadienį panaikinus pareigybes atleisti 35 darbuotojai, iš jų 14 gaunantys senatvės pensiją. Iki pertvarkos kanceliarijoje dirbo 169 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dabar liko dirbti 133 valstybės tarnautojai ir darbuotojai.
Šiuo metu Vyriausybės kanceliarija dar ieško 27 valstybės tarnautojų ir 14 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Vyriausybėje šiemet įsteigta profsąjunga ne kartą sakė reformoje pasigendanti nuoseklumo ir paaiškinimų, kodėl vienų skyrių vadovais numatyti tarnautojai, o kitų – darbo sutartininkai, taip pat kodėl tų pačių kategorijų darbuotojams keliami skirtingi išsilavinimo ir patirties reikalavimai.
Kai kurie ministrai kritikavo kanclerės iniciatyvą Vyriausybėje atsisakyti ministerijų atstovų pasitarimų, kuriuose anksčiau būdavo derinami teisės aktai - kritikų teigimu, nesant tokio išankstinio derinimo sprendimų priėmimas ėmė strigti.
Teisingumo ministerija ir ją delegavę socialdemokratai kritikavo premjero ir kanclerės iniciatyvą kanceliarijai perduoti daugiau įgaliojimų atlikti projektų teisinį vertinimą.
Vyriausybės kanceliarijas reformuodavo ir ankstesni premjerai. Konservatorius Andrius Kubilius ją buvo pervadinęs į Ministro pirmininko tarnybą, Algirdas Butkevičius vėl grąžino Vyriausybės kanceliarijos pavadinimą.
