milda dargužaitė

Pirmadienį vakare buvusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pasidalijo džiugia žinia – moteris laukiasi. Socialinėje paskyroje M. Dargužaitė rašė: „Karantino projektas“. Naujienų portalas primena, kad 2016–2017 m., kuomet Vyriausybei vadovavo buvęs premjeras Saulius Skvernelis, M. Dargužaitei buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanceliarijos, viešojo sektoriaus pertvarką, tačiau vėliau iš šių pareigų nusprendė pasitraukti.

Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga TV3 aktualijų laidos „Karštai su tv3.lt“ tema apie moteris – moterų ir vyrų nelygybė – ar moterys dėl karjeros vis dar turi aukotis labiau? Ar moterys vis dar yra vyrų šešėlyje? Studijos viešnios: profesorė, habilituota daktarė, politinė bei visuomenės veikėja, žmogaus teisių gynėja Marija Aušrinė Pavilionienė ir Lietuvos finansų analitikė, buvusi Vyriausybės kanclerė, dabar dirbanti nekilnojamo turto srityje Milda Dargužaitė.

Lietuvos moterys vienos labiausiai išsilavinusių pasaulyje, tačiau lyderėmis tampa retos, nes visuomenės skatinamos pasirenka kurti šeimą. O bandančios siekti karjeros moterys Lietuvoje uždirba dešimtadaliu mažiau nei vyrai. Moterys valo grindis, o vyrai krauna plytas. Moterys prižiūri vaikus darželiuose, o vyrai vadovauja didelėms korporacijoms. Tokia stereotipinė nuomonė labiausiai paplitusi tarp gyventojų. Štai, ką jie sako: „Moteris negali eiti į statybas eiti dirbti.

Nepaisant to, kad yra labai išsilavinusios ir dirba, Lietuvos moterys vis tiek uždirba mažiau nei vyrai, daugelis jų renkasi profesijas pagal lytį, pastebimas moterų trūkumas vadovaujančiose pozicijose, rodo Lietuvoje atlikta studija.

Ministrui pirmininkui pareiškus, kad moterys svarbios, bet dar svarbiau profesionalumas, kilo nemažai klausimų. Ką šis pasakymas galėtų reikšti? Tai, kad Lietuvoje nėra profesionalių moterų, ar tai, kad premjeras Saulius Skvernelis neranda nė vienos, kuri galėtų ir norėtų dirbti dabartinėje Vyriausybėj? Pirminėje Vyriausybės sudėtyje buvo trys ministrės, bet jų neliko.

  Buvusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė vadovaus Danijos investicijų bendrovei „Northern Horizon“, kurios valdyboje dirbo iki tapdama Vyriausybės kanclere 2016 metų pabaigoje.   Bendrovė pranešė, kad M. Dargužaitė nuo antradienio pakeis Michaelį Schonachą (Šionachą), kuris tęs veiklą grupės investicijų komitete. M. Dargužaitė BNS pranešė, kad jos darbo vieta bus Vilniuje. Iš Vyriausybės kanclerės pareigų M. Dargužaitė pasitraukė pernai lapkritį.

Vyriausybės kancleriu tapęs Algirdas Stončaitis grįžo prie seno būdo papildomai derinti klausimus, prieš jiems pasiekiant Ministrų kabinetą. Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad pastaruoju metu kas savaitę Vyriausybėje vyksta tarpinstituciniai atstovų pasitarimai. Šiuose susitikimuose derinami klausimai, vėliau pasiekiantys ministrų pasitarimus ir posėdžius.

Premjeras Saulius Skvernelis dėl naujo Vyriausybės kanclerio žada apsispręsti dar šiemet. „Žinoma“, – LRT radijui antradienį sakė jis, paklaustas, ar sprendimas bus priimtas dar šiemet. Pasak S. Skvernelio, rindamasis kandidatą, jis vertins jo profesionalumą, ankstesnę patirtį valstybės tarnyboje.

 Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė traukiasi iš pareigų. Vyriausybės kanceliarijai M. Dargužaitė vadovavo nuo praėjusių metų gruodžio. Šiandien jos paskutinė darbo diena, praneša Vyriausybė. Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės kanceliarijai laikinai vadovaus kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis. M. Dargužaitei buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanceliarijos, viešojo sektoriaus pertvarką.

Viena Lietuvos ydų – šešėlinė ekonomika. Premjeras Saulius Skvernelis nurodo, kad šią problemą reikia spręsti dviem kryptimis. Pasak jo, pirmiausia reikia dėti pastangas į tai, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų, ką prarandame dėl šešėlio. „Šiandien labai dažnai pateisinama, kad valdžia mane įstumia į šešėlį. Čia panašus paaiškinimas, kada vagis vagia ir bandoma pasiteisinti, kad gyvenimas mane nuskriaudė, dėl to galiu ateiti ir pasiimti.

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė sako, kad antradienį darbą pradedanti naujos struktūros kanceliarija sieks skirti daugiau dėmesio analizei ir peržiūrėti teisės aktų projektų vertinimą, tačiau darbo kultūrai pakeisti prireiks laiko. Nors reforma formaliai baigta, kanceliarija dar ieško 41 darbuotojo. Pasak M.Dargužaitės, Vyriausybės kanceliarija sieks įsitraukti į teisės aktų rengimą nuo pirminės stadijos ir koordinuoti, kad būtų įtrauktos reikalingos ministerijos ir socialiniai partneriai.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė nematantis priežasčių, kodėl Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė negalėtų toliau dirbti. Tai premjeras teigė kai kuriems darbuotojams reiškiant pasipiktinimą dėl kanclerės darbo metodų. „Aš tikrai kol kas nematau jokių problemų, kad ji negalėtų toliau dirbti“, - antradienio vakarą transliuotoje LRT laidoje „Dėmesio centre“ sakė S.Skvernelis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė turėtų pasirūpinti gera atmosfera įstaigoje. Jis sakė apie tai kalbėjęsis su M.Dargužaite, kurią kritikuojantį kanceliarijos darbuotojų raštą yra gavęs. „Paskaičiau tą darbuotojų peticiją ir turėjome pokalbį su kanclere. Prieš tai, dar nežinodamas, turėjau pokalbį su kanceliarijos kolektyvu.

Valstybės institucijų išlaidos darbo užmokesčiui, transportui, komandiruotėms, reprezentacijai, kvalifikacijai kelti pernai augo nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimt milijonų eurų. „Išvada labai aiški – krizė baigėsi. Visos išlaidos didėja visur (...). 2013 metais buvo pirmininkavimas (Europos Sąjungos Tarybai), kada natūraliai reikėjo daugiau reprezentacinių išlaidų, daugiau komandiruočių išlaidų ir pan.

Naujosios Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė teigia ateinanti dirbti ir siekti rezultatų. Pasak jos, pagrindiniai jos darbo prioritetai bus valstybinio sektoriaus efektyvumo didinimas, didesnis skaidrumas ir valstybės valdomų įmonių reforma. Interviu BNS M.Dargužaitė sakė tikinti, kad naujoji Sauliaus Skvernelio ministrų komanda padės pasiekti šiuos tikslus. - Premjeras Saulius Skvernelis jums pasiūlė užimti Vyriausybės kanclerio pareigas.

 Vyriausybės kanceliarijos vaidmuo keisis, sako Vyriausybės kanclere buvusią užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovą Mildą Dargužaitę skiriantis premjeras Saulius Skvernelis.

Naujosios Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės kanclere skiriama buvusi užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė. S.Skvernelis BNS patvirtino, kad M.Dargužaitė Vyriausybės kanclerės pareigas pradės eiti nuo trečiadienio. Anot jo, vienas pirmųjų ir svarbiausių darbų jo komandai bus viešojo sektoriaus pertvarka.

JAV prezidento rinkimus laimėjusio respublikono Donaldo Trumpo tiesioginė įtaka Lietuvai bus minimali, sutaria kai kurie Lietuvos verslininkai. Jie nesutaria, kaip atrodys JAV ekonomika, Baltiesiems rūmams šeimininkaujant aštria retorika pagarsėjęs verslo magnatas, tačiau sutariama, kad įtaka Lietuvai pasireikš per ES ir JAV santykius. „Jeigu atvirai, tai Lietuvai tikrai neturės tokios didelės reikšmės, jeigu žiūrėti ekonomiškai.

Pirmadienį Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje pradeda vadovauti buvusi užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė. Ji šiose pareigose keičia nuo 2014-ųjų spalio laikinai centrui vadovavusį Mariano Andrade Gonzalezą. Sausį M.Dargužaitė pradėjo dirbti „Barclays“ centrinėje būstinėje Londone, kur užėmė Globalių technologijų infrastruktūros paslaugų (angl.

 Nuo 2010 metų gegužės Vilniuje IT paslaugų centrą įkūrusiam Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje vadovaus buvusi užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė.

Užsienio investicijas skatinančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“ vadovaus Mantas Katinas - buvęs telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ skaitmeninio verslo plėtros vadovas. Jis ketvirtadienį laimėjo Ūkio ministerijos rengtą agentūros vadovo konkursą, BNS pranešė ūkio ministro patarėja Vaiva Gogelienė. Anot jos, konkurse dalyvavo 9 pretendentai.

Į užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo postą pretenduoja 6 kandidatai, BNS informavo ūkio ministro patarėja Vaiva Gogelienė. Anot jos, dabar bus vertinamos pretendentų paraiškos, o naują vadovą tikimasi išrinkti per artmiausias dvi savaites. Birželio pradžioje paskelbtose konkurso sąlygose nurodoma, kad kandidatas turi puikiai mokėti anglų kalbą, turėti ne mažesnę kaip 7 metų darbo patirtį, iš jų 3 metus - vadovaujančio darbo.

Buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė apsisprendė nesukti į politiką ir rinktis darbo pasiūlymą Kanadoje, finansų srityje. Ji BNS apie savo apsisprendimą kitąmet nedalyvauti savivaldos rinkimuose, kuriuose prisijungti ją kvietė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), patvirtino penktadienį. „Turėjau darbo pasiūlymą, įvertinau visas kitas galimybes Lietuvoje. Man atrodo, pagal mano galimybes, (darbo - BNS) pasiūlymas užsienyje lieka patraukliausias.

Buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė po 17 metų emigracijos Lietuvoje ištvėrė mažiau nei trejus metus, rašoma portale delfi.lt. M. Dargužaitė planuoja emigruoti į Kanadą ir tapti kelerius metus veikiančio investicinio fondo bendraturte. „Jie plečia savo veiklą ir mane kviečia steigti naują investicijų valdymo skyrių. Pirmiausia dirbsime su šiaurės Amerika, tačiau turime tikslų plėstis į visą pasaulį. Mano sritis būtų turto valdymas“, – delfi.lt sakė ji.

Lietuvoje tik 9 proc. moterų turi savo verslą, žemiau už mus yra tik Suomija ir Bulgarija. Europos Sąjungoje su tokiais rodikliais užimame 17-ąją vietą. „Tai labai didelis neišnaudotas potencialas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė. „Moterys neišnaudoja savo galimybių pradėti savo verslą, aišku, jos labiau įsitraukia į vaikų auginimą, tačiau turint verslą, tokiu atveju galima lanksčiau žiūrėti į darbo valandas“, - tikino pašnekovė.

2014 metų JAV fondo „Heritage Foundation“ Ekonominės Laisvės Indekse Lietuva užima 21-ą vietą tarp 178 valstybių. Lyginant su praėjusiais metais, pakilome per vieną poziciją ir gerokai lenkiame savo kaimynes – Latvija ir Lenkija šiame reitinge užėmė 42-tą ir 50-tą vietas. „Tai puikūs rezultatai, rodantys, kad Lietuva toliau tobulėja įsitvirtindama tarp patraukliausių šalių užsienio investuotojams“, - teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

Britanijos prekybos rūmai pristatė atnaujintą veiklos kryptį, kuria siekiama glaudesnio bendradarbiavimo tarp užsienio investuotojų ir verslo atstovų Lietuvoje. Vienas svarbiausių jos tikslų – Lietuvos, kaip palankios terpės užsienio investicijoms, įvaizdžio kūrimas. To bus siekiama Britanijos prekybos rūmams ir „Investuok Lietuvoje“ skatinant užsienio investicijas iš Didžiosios Britanijos.

Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė Šeštadaliu Lietuvos ekonomiką sumažinusi krizė griežta bankroto ranka išmokė verslo pasaulį vertinti du dalykus – efektyvumą ir profesionalumą. Labai norėtųsi tą patį pasakyti ir apie viešąjį sektorių. Deja.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nenumatoma greitai sujungti valstybės valdomas įstaigas „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“. „Pirmiausia aš turėčiau žinoti, kokios yra sujungimo priežastys. Kai gausime pasiūlymą, tada svarstysime, bet greitumo tikrai nebus“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Viena didžiausių Norvegijoje surenkamų pastatų ir konstrukcijų bendrovė „HugaasGruppen“ statys naują modernų gamybos kompleksą Klaipėdoje. Numatomos investicijos sieks apie 13,5 mln. litų. Pernai Lietuvoje nusprendusi įsikurti bendrovė naujajame komplekse sukurs naujas 79 metalo apdirbimo darbo vietas. Klaipėdoje „HugaasGruppen“ gamins ir apdirbs įvairias plieno konstrukcijas, naudojamas pramoninės gamybos, žemės ūkio, sporto ir kitų ūkio sričių pastatų statyboje.

Premjero visuomeninis konsultantas investicijų klausimais Mantas Nocius pretenduoja vadovauti eksporto skatinimo agentūrai "Versli Lietuva". M.Nocius, kuris šiuo metu dirba audito ir verslo konsultacijų kompanijos "Deloitte Lietuva" verslo plėtros direktoriumi, BNS nepaneigė, kad dalyvauja Ūkio ministerijos skelbtame konkurse. "Šiame etape nenorėčiau komentuoti. Čia Ūkio ministerija turėtų spręsti, ar paviešinti kandidatus", - BNS sakė jis.

Paskutiniame LR trišalės tarybos posėdyje nebuvo išvengta nostalgijos seniems laikams. Pasirodo, Tarybų Sąjungos centrinio planavimo komitetai labai aiškiai nustatydavo, kiek darbuotojas turi įmūryti plytų per valandą. Kilo arši diskusija: kodėl ir dabar ekspertai negalėtų nustatyti, kiek kvadratinių metrų valytojos turi išvalyti per valandą, ar su chronometru išmatuoti, kiek sagų gali įsiūti siuvėjos.

JAV įsikūrusi debesų kompiuterijos programinės įrangos ir paslaugų kompanija „Virtustream“, bendradarbiaudama su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Kaune planuoja atidaryti naujų paslaugų vystymo padalinį. Jame įdarbins 75 informacinių technologijų specialybių darbuotojus. Naujame mokslo tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) padalinyje Lietuvos specialistai tobulins „xStream“ debesų kompiuterijos paslaugą.

JAV įsikūrusi debesų kompiuterijos programinės įrangos ir paslaugų kompanija „Virtustream“, bendradarbiaudama su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Kaune planuoja atidaryti naujų paslaugų vystymo padalinį. Jame įdarbins 75 informacinių technologijų specialybių darbuotojus. Naujame mokslo tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) padalinyje Lietuvos specialistai tobulins „xStream“ debesų kompiuterijos paslaugą.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Nuo birželio 12 dienos Lietuvoje oficialiai savo veiklą pradeda vienas didžiausių pasaulyje sėjimo ir sodinimo technikos gamintojų „Kinze Manufacturing“. Senųjų Trakų seniunijoje, Guopstų kaime įsikūrusi gamykla užsienio šalyje investuoja pirmą kartą po 46 veiklos metų. Plėtrai kompanija ketina skirti 22 mln. litų ir įdarbinti apie 250 žmonių.

Dažnai Lietuvos verslininkai kaip vieną didžiausių šalies išskirtinumų, o dažnai ir sunkumų išskiria šalies dydį ir su tuo sieja ribotas galimybes. Tačiau Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) dalyvavę užsienio lietuviai ir kitų šalių verslininkai tikina, kad tokį epitetą reikėtų pamiršti.

Penktadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vyko apskritojo stalo diskusija su Europos-Amerikos prekybos rūmų atstovais apie ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties galimybes ir grėsmes Lietuvos verslui.

Prie Ūkio ministerijos ketvirtadienį nutūpė 635 balandžiai. Taip buvo išreikštas palaikymas buvusiam „Verslios Lietuvos“ vadovui Pauliui Lukauskui, kuris pasitraukė iš organizacijos, sulaukęs pasiūlymo užimti direktoriaus pavaduotojo pareigas arba palikti „Verslią Lietuvą“. Organizatorių pranešime spaudai rašoma, kad 635 balandžiai – tai 635 sėkmingai savo veiklą „Verslios Lietuvos“ pagalba pradėjusios įmonės. „Mes esame tie, kuriems rūpi ateities Lietuva.

JKLJS išplatino pranešimą dėl verslo paramos agentūrų „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ vadovų kaitos. „Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS), reaguodama į Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl viešųjų įstaigų „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ vadovų, siekia pažymėti, kad tai yra pavojingas pavydys, siunčiantis blogą žinią plačiai paplitusiai lietuvių diasporai.

 Sėkmingai startavusi jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ įpusėjo ir į 2013 – 2014 m. laidą kviečia dar dvidešimt užsienyje studijuojančių ir gyvenančių Lietuvaičių. Programa siekiama sudominti užsienio aukštųjų mokyklų absolventus darbu Lietuvos viešajame sektoriuje ir suteikti jiems galimybę prie šalies gerovės kūrimo prisidėti realiais darbais.

Bendrovės, kurių veiklai reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK), nuo šiol juos gaus beveik dvigubai greičiau. TIPK išdavimo taisyklės, kaip ir anksčiau, numato, jog nuo paraiškos patvirtinimo leidimas turi būti išduotas ne ilgiau kaip per 90 dienų, tačiau realiai visas procesas užtrukdavo kone pusmetį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė viešųjų įstaigų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ iniciatyva pradeda jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“, kuria sieks sudominti užsienio aukštųjų mokyklų absolventus darbu Lietuvos viešajame sektoriuje. Programos dalyviai – tik labai gerais įvertinimais studijas užsienyje baigę Lietuvos Respublikos piliečiai – galės 12 mėnesių dirbti pasirinktose institucijose ir pritaikyti savo žinias praktikoje pagal įgytą išsilavinimą.

Vilniuje veiklą pradėjo vienos didžiausių Europoje izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojų „Paroc Group“ finansinių paslaugų centras. Naujame centre per penkerius metus planuojama sukurti 50 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos finansų specialistams. Šiuo metu yra įdarbinti 22 finansininkai, o iki metų pabaigos centras turės jau 36 darbuotojus. Centrui plėtoti numatomos daugiau kaip 16,6 mln. litų investicijos.

Tarptautinių kompanijų atėjimas į Lietuvą gali padėti išspręsti opią socialinę problemą – protų nutekėjimą, įsitikinusi šių metų pradžioje viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ vadovauti pradėjusi Milda Dargužaitė.

Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš savo ateities planų nėra visiškai ištrynę Lietuvos. Bent jau ta dalis, kuri suvažiavo į Londone surengtą VI JK lietuvių jaunimo sąjungos studentų (JKLJS) susitikimą Lietuvos ambasadoje. Susitikti su studentais atvykę keletas žinomų žmonių iš Lietuvos jaunuoliams bandė nupiešti tikrąjį karjeros ir verslo galimybių Lietuvoje paveikslą. O piešė jie skirtingomis spalvomis, ir potėpiai buvo ryškūs.

Darbo ir studijų patirties užsienyje įgiję ir gimtinėn grįžę lietuviai skeptikams sutardami atkerta – Lietuvoje gyventi galima. Savaitraštis ,,Ekonomika.lt” kalbino iš užsienio į gimtinę dirbti ir gyventi grįžusius, aukštuose postuose įsitvirtinusius ir sėkmingai versle besisukančius lietuvius.

Grįžti į Lietuvą paskatintų čia sudarytos galimybės panaudoti savo įgytą patirtį, įsitikinusi po 17 metų į Lietuvą grįžusi ir dabar ūkio ministro patarėja dirbanti Milda Dargužaitė. „Mintis grįžti į Lietuvą beveik visą laiką egzistuoja, ji niekada nepraeina.