Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė
Šeštadaliu Lietuvos ekonomiką sumažinusi krizė griežta bankroto ranka išmokė verslo pasaulį vertinti du dalykus – efektyvumą ir profesionalumą. Labai norėtųsi tą patį pasakyti ir apie viešąjį sektorių. Deja.
Praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitetas pareiškė svarstysiąs galimybę sujungti dvi sunkmečiu Lietuvoje sužibėjusias agentūras – „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje“. Norai, kaip visada, labai kilnūs – sumažinti administracinę naštą ir didinti efektyvumą.
Dar mokyklos suole sužinojome, kad rezultatus visada galima įvertinti ir išmatuoti pasitelkiant universalius skaičius. Panašu, kad 59 nauji projektai, 4,2 tūkst. darbo vietų, šimtai milijonų litų investicijų, neregėtos aukštumos tarptautiniuose reitinguose, 18 kartų mažesnė bankroto tikimybė, šeštadaliu didesnis eksporto mastas bei 20 kartų didesnė tikimybė verslui išlikti nėra tinkami efektyvios veiklos argumentai valdininkų ausims.
Ūkio ministerijos valioje esančių agentūrų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ rezultatai gerėja, kai tik šios atskyrė 2010 metais. Tačiau nedidelės šalies ūkiui kaip oras reikalingi efektyvumo gūsiai šaldo tautos išrinktųjų pečius – nuo pat praėjusių Seimo rinkimų agentūros atakuojamos atšipusiomis kritikos strėlėmis.
Eksportas ir investicijos – tas pats
Ekonomikos komitetas galimybę sujungti agentūras svarsto remdamasis administracinių išlaidų mažinimo tikslais.
Sujungimo iniciatorė, buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė paklausta, kokiais argumentais grindžiamas siekis mažinti agentūrų skaičių, sakė, kad tai daroma siekiant didinti koordinaciją ir kooperaciją. „Verslininkų asociacija turėjo pretenzijų „Versliai Lietuvai“ – organizacija nederino veiksmų su verslininkų organizacijomis“, – priekaištavo politikė.
Paprašyta nurodyti, kokius veiksmus su jau įsitvirtinusiu verslu turėtų derinti agentūra, padedanti įsikurti ir augti naujoms įmonėms, Socialdemokratų partijos atstovė į detales nesileido. „Ekonomika.lt“ primena, kad pavasarį, tuometinės ūkio ministrės B. Vėsaitės iniciatyva buvo nušalintas „Verslios Lietuvos“ vadovas Paulius Lukauskas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė manantis, kad reikėtų įvertinti, ar agentūrų veikla nesidubliuoja. „Esminis dalykas yra tai, kad eksportas ir investavimas yra tas pats, – nesuprantamai aiškino ekonomikos studijas universitete metęs politikas. – Jei pasikvieti verslą ateiti statyti gamyklą ir pažadi aprūpinti darbo jėga, jie eksportuoja į kitas rinkas. Reikia žiūrėti plačiau. Daugiau investicijų – didesnis ir eksportas.“
B. Vėsaitė taip pat teigė, kad galime pasidžiaugti augančia ekonomika, tačiau pagal tiesiogines užsienio investicijas vis tiek esame gale. Tiesa, statistiniai duomenys rodo, kad, Europoje mažėjant investavimo mastui, Lietuva sulaukia daugiau užsienio kapitalo, o šiemet pirmą kartą investicijų srautu galime pranokti Estiją.
„Ekonomika.lt“ taip pat primena, kad pagrindinis agentūros „Investuok Lietuvoje“ tikslas – pritraukti užsienio kapitalą į Lietuvą bei gerinti investicinę aplinką, o „Verslios Lietuvos“ tikslas – padėti vietos kapitalo įmonėms įsikurti ir rasti eksporto rinkas. Paprasčiau tariant, viena jų dirba su užsienio verslu, kita – su vietos.
Paklaustas, kaip faktą, kad agentūros gali būti atskirtos, vertina Lietuvos verslo konfederacija (LVK), šios prezidentas Valdas Sutkus teigė padėties neanalizavęs. „Svarbiausia, kaip organizacijos įsilieja į verslo visuomenę, vykdo savo tikslus, – sakė jis. – Geriau, kad būtų viena, ar geriau, kad dvi, man sunku atsakyti. Tai joms vadovaujančios institucijos – Ūkio ministerijos prerogatyva.“
Su Ūkio ministru Evaldu Gustu susisiekti nepavyko.
Sujungimas didintų išlaidas
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistams pavyko aptikti pernai Oksfordo universiteto atliktą tyrimą, kuriame Lietuvoje investicijas skatinanti agentūra pateikiama kaip geriausias pavyzdys. „Vienas investicijoms skatinti skirtas JAV doleris šį srautą padidino 189 doleriais. O vienai darbo vietai sukurti prireikė 78 dolerių“, – rašoma prestižinio universiteto mokslininkų atliktame tyrime.
Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) analizėje, apžvelgiančioje optimalų investicijas ir verslą skatinančių agentūrų pobūdį, rašoma, kad neretai pasitaiko atvejų, kai sujungus agentūras pagrindinis dėmesys skiriamas verslui, o ne investicijoms skatinti. „Galiausiai sprendimas priklauso nuo valstybės valdžios ir jos prioritetų. Efektyvumas daugiausia priklausys nuo to, kai valdoma organizacija“, – rašoma JTO ataskaitoje.
Nepriklausomą verslo aplinka gerinančios asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė Rūta Skyrienė, paklausta, ką mano apie ketinimus sujungti aptariamas agentūras, sakė tokio poreikio nematanti.
„Abiejų agentūrų tikslinės rinkos yra labai skirtingos, todėl jau seniai siūlėme atskirti jų veiklą. Prieš trejus metus taip ir buvo padaryta, – pasakojo vadovė. – Kiekvieną kartą keisdami struktūrą pasikeitus valdžiai, siunčiame miglotą žinią investuotojams – gali kilti klausimas, ar investicijos vis dar yra mūsų prioritetas.“
„Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė laikosi panašios pozicijos. Ji piktinasi, kad tokie valstybės siūlymai neparemti jokiomis analizėmis ar skaičiavimais. „Sujungus tektų nutraukti daug sutarčių, tiek susijusių su nekilnojamuoju turtu, tiek su kitais dalykais. Finansiškai tai kainuotų, o sinergijos čia nematau“, – teigė M. Dargužaitė ir pridūrė nematanti tikslo likti darbovietėje, jei agentūros būtų sujungtos.
Skirtingos kompetencijos
Stebėtis politikų retorikos abstrakcijomis nevertėtų, tačiau Ekonomikos komiteto narės B. Vėsaitės pareiškimas, esą „abi organizacijos dirba Lietuvos verslui ir ekonomikai, todėl kai kurios funkcijos dubliuojasi“, kelia abejonių, ar politikai analizėms skyrė pakankamai laiko.
R. Skyrienė, paklausta, ar R. Žemaitaičio pareiškimas, kad eksportas ir investicijos yra tapatūs dalykais, sakė, jog užsienio investuotojai į Lietuvą ateina jau žinodami tikslines savo rinkas užsienyje, todėl pagalbos iš „Verslios Lietuvos“ joms nereikia. „Jei omenyje turimi atvejai, kai padedant „Versliai Lietuvai“ užaugęs verslas sudomina užsienio pirkėją, tai čia išvis ne aptariamų agentūrų reikalas, jos su tuo nesusijusios“, – aiškino „Investuotojų forumo“ vadovė.
M. Dargužaitė leidiniui pasakojo, kad abiejų agentūrų darbas iš esmės yra skirtingas. „Mūsų klientai skiriasi, todėl tiek bendravimo, tiek informacijos rinkimo, tiek žmonių kompetencijos yra labai skirtingos“, – tvirtino pašnekovė.
Žiūri į ministeriją
Kiek stebina ir LVK prezidento bei naujojo „Verslios Lietuvos“ vadovo, buvusio M. Dargužaitės pirmtako agentūroje „Investuok Lietuvoje“ Manto Nociaus pozicija šiuo klausimu – jis patikino manąs, kad padėtį išaiškinti turėtų Ūkio ministerija.
V. Sutkus teigė, kad agentūroms ir verslui trūksta konkretesnio dialogo, tačiau vertinti situacijos nepanoro. „Politinė valdžia tam ir yra, kad pateiktų viziją, pasiūlymus bei galiausiai priimtų sprendimus. Jei agentūros būtų pavaldžios LVK, tai LVK ir pasakytų, kaip joms veikti“, – teigė LVK prezidentas.
Prie „Verslios Lietuvos“ vairo netrukus stosiantis M. Nocius tikino į padėtį dar neįsigilinęs. Pašnekovas teigė manąs, kad bendro recepto, koks turėtų būti agentūrų veiklos pobūdis, nėra. „Tai yra politikų sprendimas. Manyčiau, kad prieš vienaip ar kitaip nusprendžiant reikia išsiaiškinti, koks bus efektas, kiek tai kainuos ir kokia bus nauda“, – kalbėjo P. Lukauskį „Verslioje Lietuvoje“ keičiantis M. Nocius.
NUOMONĖS:
Aišku, man, kaip įstaigos vadovui, geriau, kad veiklos būtų išgrynintos. Mat man yra tekę būti ir bendros įstaigos – Lietuvos ekonomikos plėtros agentūros vadovu. Tiesiog vadovui yra paprasčiau koncentruotis ties viena veikla. Tam galima skirti daugiau laiko ir pastangų.
Naujasis „Verslios Lietuvos“ vadovas Mantas Nocius
„Investuok Lietuvoje“ ir „Verslios Lietuvos“ veikla yra gana skirtinga, klientai taip pat skirtingi. Kadangi klientai skiriasi, dirbame būtent su užsienio investuotojais, o „Versli Lietuva“ dirba su vietos verslu, todėl kompetencijos yra visiškai skirtingos.
„Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė
Tai yra gerai dirbančios įmonės, tačiau jų sąlyčio taškai yra tie patys. Be investicijų nebus eksporto. Be „Verslios Lietuvos“ nebus ir investicijų. Bet reikia pabūti verslininku, kad tokius dalykus suprastum. Tai tegul Vyriausybė pasvarsto, ar šios institucijos tikrai nesidubliuoja.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis