Pirmiausia – susitvarkyti aplink
„Manau, kad Kinijos politinis lyderis Mao Dzedunas buvo teisus, sakydamas, kad nesvarbu, ar mažas, ar didelis esi – svarbu, kas auga, o kas traukiasi“, – PLEF sakė Johnas Mackas, „CIE Automotive China“ (Pekinas, Kinija) prezidentas ir generalinis direktorius.
Pirmiausia, anot jo, būtina sureguliuoti mokesčių politiką. Antras svarbus dalykas – infrastruktūros tobulinimas. „Jūs turite geras galimybes bendradarbiauti, pavyzdžiui, su Kinija, tačiau pabandykite automobiliu nuvykti iš Vilniaus į Varšuvą – kelių infrastruktūra į Vakarus nepatobulėjo. Taip negali būti“, – sakė J. Mackas. Jo nuomone, į šalį reikia įsileisti visus, kurie nori investuoti ar importuoti, nes tai kuria sistemą ir stiprina pramonės pamatus.
„Šiandien geriau veikia „švelnioji“ pramonės politika. Vadinasi, „protingiau“ reiškia „efektyviau“, -– sakė „CIE Automotive China“ prezidentas.
Kartais mažiau yra daugiau
„Visoms kompanijoms labai svarbu turėti patikimą patentų apsaugą. Reikia būti pasiruošusiems savo patentą apginti teisme. Neapsaugotas produktas gali atnešti labai didelių nuostolių, kurie gali būti lemtingi kompanijai“, – sakė Paryžiuje dirbantis teisininkas Mažvydas Michalauskas. Anot jo, dėl to labai svarbu, kad Europos Sąjungoje ir jos teisinėje sistemoje būtų įdiegta bendra patentų apsaugos sistema.
Statistika rodo, kad Vokietijoje bylų dėl patentų per metus būna apytikriai 1000, Prancūzijoje – keli šimtai, Jungtinėje Karalystėje – apie 100. Teismų darbą ir patentų apsaugą dažnai apsunkina tai, kad skirtingose šalyse yra skirtinga patentų apsaugos teisė.
„Tačiau aš siūlyčiau neskubėti savo patentų įteisinti Europos Sąjungos sistemos pagrindu. Pirmiausia pagalvokite, kuri sistema – Lietuvos ar bendra ES – jums padės geriausiai apsaugoti patentą. Kartais mažiau yra daugiau“, – sakė M. Michalauskas.
Lietuvos laukia aukso amžius
„Brazilijoje, kaip ir visame pasaulyje šiuo metu, yra didelis nedarbas. Prieš 25 metus mane įkurti savo kompaniją paskatino tai, kad neturėjau jokio pamato, jokių pagalbininkų, mano šeima man nieko nepaliko ir aš turėjau susikurti savo istoriją, – sakė Francisco Ricardo Blagevitchas, „Asyst International“ (San Paulas, Brazilija) prezidentas ir įkūrėjas. – Manau, kad Lietuvos laukia aukso amžius. Taip manyti privertė skaičiai, kuriuos man vakar parodė Ilja Laursas – net 65 proc. aukštąjį išsilavinimą turintys ar jo siekiantys jaunuoliai nori įkurti savo verslą. Tai yra nuostabus dalykas. Brazilijoje prieš 25 metus mes to neturėjome.“
„Asyst International“ įkūrėjas įsitikinęs, kad reikia veikti, tikėti, kad viskas yra įmanoma, ir savo sėkme prisidėti prie valstybės sėkmės. „Kalbėdami apie save nesakykite, kad esate maži. Arba nesakykite nieko, arba sakykite, kad esate protingi ir neeiliniai. Islandija taip pat maža, bet ji niekada to neakcentuoja“, – sakė F. R. Blagevitch.
Verslininkas pabrėžė, kad labai svarbus valdžios ir verslo susikalbėjimas, tačiau verslas turi rodyti iniciatyvą ir kovoti už savo gerovę. „Reikia nuolat priminti apie save, parodyti, kuo esi naudingas šaliai“, – sakė jis.
„Sutinku su teiginiu, kad reikia pabrėžti, jog esame ne maži, o ambicingi. Bendraudamas su jaunais profesionalais matau, kad pradiniame taške visi yra daugmaž vienodoje pozicijoje, tačiau vėliau, siekiant tikslo, lietuviai yra 2–3 kartus atkaklesni“, – sakė Tomas Jaskelevičius, UAB „ARGINTA GROUP“ verslo vystymo vadovas.
Pasak verslininko, svarbu išnaudoti geografinę Lietuvos padėtį ir tai, kad esame tam tikras tiltas tarp Rytų ir Vakarų.
Laimingas darbuotojas – geras darbuotojas
„Vienas iš dalykų, kurių išmokau Amerikoje, yra tai, kad darbuotojų emocinis pasitenkinimas yra tiesiogiai susijęs su darbo efektyvumu. Amerikoje įvairaus dydžio kompanijose atliekama daugybė tyrimų, kurie atskleidžia, kad tinkama vadovų ir darbuotojų komunikacija yra vienas svarbiausių kompanijos sėkmės ingredientų“, – sakė Angela Sinickas, „Sinickas Communications“ prezidentė (JAV, Atlanta).
Tačiau tokia komunikacija, kokią vis dar įsivaizduoja dauguma Lietuvos kompanijų vadovų, kai direktorius kalbasi su skyriaus vadovu, šis su poskyrio vadovu, o šis pavaduotoju ir tik tuomet žinia pasiekia darbuotoją, yra atgyvenusi.
„Darbuotojai daro sprendimus, vedančius jus į priekį, kiekvieną dieną, todėl nereikia slėpti informacijos, būtina užtikrinti, kad „žinutė“ pasiektų adresatus, o pasiekusi sukeltų siektą efektą. Reikia ne sakyti žmonėms, ko nedaryti, o parodyti, ko iš jų norima ir tikimasi“, – sakė komunikacijos specialistė.
„Pritariu, kad neturime jaustis maži, tačiau tam tikrais aspektais mes esame maži – pavyzdžiui vertinant pagal tai, kiek lėšų galime skirti tam tikriems dalykams. Kalbant apie tam tikrų pramonės sričių rėminimą, nemanau, kad valdžia turi tai nuspręsti. Iš verslo turi kilti specialistų poreikis, o valdžia turi garantuoti kokybišką trūkstamų specialistų paruošimą“, – sakė Milda Dargužaitė, generalinė direktorė, „Investuok Lietuvoje“.
