Spalio 11-ąją minint tarptautinę Mergaitės dieną, prezidentūroje pristatyta „Northern Horizon Capital“ vadovės Mildos Dargužaitės ir lyčių lygybės analitikės Ugnės Litvinaitės studija „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“.
Stereotipai diegiami dar nuo vaikystės
„Mes turime situaciją, kad Lietuvoje moterys yra išsilavinusios, jos dalyvauja darbo rinkoje. Mes vieni iš pirmųjų pasaulyje, pagal tai, kiek moterų baigia universitetus, kiek iš jų dirba. Bet rezultatai yra, kad jos vis tiek uždirba mažiau negu vyrai, renkasi profesijas pagal lytį – kas tinka moterims, kas netinka moterims. Taip pat matome, kad labai trūksta moterų vadovaujančiose pozicijose, ten, kur yra priiminėjami sprendimai“, – tv3.lt kalbėjo studijos bendraautorė M. Dargužaitė.
Ji primena, kad dar visai neseniai Lietuvos ministrų kabinete nebuvo nė vienos moteris, o Seime – tik penktadalis moterų.
„Klausimas iškyla, kodėl taip yra. Mes pasigilinome, ką reiškia stereotipinis mąstymas, kaip jis veikia moterų padėtį darbo rinkoje. <...> Matome, kad stereotipai vaikams yra diegiami nuo pat mažens. Jau šešerių metų mergaitės galvoja, kad reikia rinktis žaidimus, kur reikia labai stengtis, o berniukai – žaidimus, kurie skirtis tiems, kurie labai protingi. Matome, kad formuojami stereotipai, kad berniukai yra išradėjai, mokslininkai, o mergaitės – svajotojos, princesės“, – teigė M. Dargužaitė.
Mieliau renkasi vyrus
Autorės teigimu, tyrimai rodo, kad darbdavys, prieš akis turėdamas du vienodus gyvenimo aprašymus, vis tiek dažniau renkasi samdyti vyrą, o ne moterį. Tyrimai rodo, jog vyrus linkstama vertinti už potencialą, moterys dažniau vertinamos tik pagal rezultatus. Moterys dažniau kritikuojamos ir už asmenines savybes.
„Todėl, kad yra stereotipinis įsitikinimas, kad vyrai dirba geriau, jie nėra emocionalūs, yra stereotipas, kad moterys sprendimus priima, remdamosi emocijomis. Tos pačios savybės, kurios vyrams lyderiams yra teigiamos savybės, moterims yra matomos kaip neigiamos. Pavyzdžiui, savimi pasitinkinti lyderė moteris yra arogantiška, su ja nenorima dirbti.
Taip pat galvojama, kad moters vieta auginti šeimą, rūpintis vaikais. Darbdavys galvoja, kad moteris neskirs laiko, nededikuos savęs darbe, jeigu turi arba turės vaikų. Tai ir bausmė už tai, kad moteris dar ir motina“, – pastebėjo pašnekovė.
Nors Lietuvoje įprasta dirbti abiem partneriams, moterys vis dar matomos kaip visų pirma atsakingos už vaikų ir namų priežiūrą ir: net 58 proc. lietuvių sutinka, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi. Kasdien namų ruoša užsii¬ma 84 proc. lietuvių moterų, gyvenančių poroje, tačiau tą patį daro tik 28 proc. vyrų. Susilaukus vaikų, šis skirtumas dar labiau padidėja (atitinkamai 97 ir 23 proc.).
Moterys per valandą uždirba vidutiniškai 14 proc. mažiau negu vyrai, nors ekspertinės analizės atlyginimų atotrūkio negali pagrįsti objektyviais kriterijais. Kai kuriuose sektoriuose vidutinis skirtumas tarp atlygių siekia daugiau nei 700 eurų, dažnai dėl to, kad moterys neužima aukštų pozicijų. Anot M. Dargužaitės mažesnį atlyginimą lemia ir moterų tikėjimas, kad jos vertos mažiau.
„Jos net ir neprašo daugiau. Bet kiti tyrimai atskleidžia, kad moterys, kurios pradeda prašyti daugiau, po to yra nubaudžiamos, nes yra vertinamos, kaip per daug arogantiškos ir savimi pasitikinčios. Tai turime užburtą ratą.
Apie stereotipus mums visiems reikia daugiau suprasti, kad jie mūsų pasąmonėje veikia ir visi turime su tuo kovoti – tiek pačios moterys, kad labiau savimi pasitikėtų, tiek darbdaviai, kad žinotų, jog tokie stereotipai egzistuoja“, – sakė M. Dargužaitė.
Atbaido nuo tiksliųjų mokslų
Tai, kad stereotipų taikymas prasideda vaikystėje, M. Dargužaitė iliustruoja pavyzdžiu, kad mergaitės dar mokyklos suole atbaidomos nuo tiksliųjų mokslų.
„Labai daug tas poveikis, kad matematika nėra mergaitėms, kad berniukams matematika sekasi geriau, atstumia merginas nuo noro mokytis tiksliuosius mokslus. Tai čia dar viena sritis, kur stereotipai veikia nuo pat mažens“, – pastebėjo autorė.
Tiesa, anot M. Dargužaitės, su analogiškomis problemomis susiduria ir kitos pasaulio šalys. Mažiau šie stereotipai gajūs Skandinavijoje.
„Visur tie stereotipai egzistuoja. Aišku, yra šalių, kurios yra daug daugiau pažengusios, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys. Kas yra įdomu, visur egzistuoja skirtumas tarp berniukų ir mergaičių pasiekimų matematikoje arba tiksliuosiuose moksluose, bet ten, kur lyčių lygybė yra pasiekusi aukščiausią lygį, tas skirtumas yra pats mažiausias“, – sakė M. Dargužaitė.
Bendrame Eurobarometro sudarytame „Lyčių stereotipizavimo“ indekse, kur įtrauktos gyventojų nuomonės vertinant ir tokius teiginius kaip „Moterys dažniau nei vyrai daro sprendimus remdamosi emocijomis“, Lietuva užima trečiąją vietą ES – stereotipizuoto mąstymo gajumu nusileidžia tik Bulgarijai ir Vengrijai.