Vyriausybė trečiadienį taip pat pasisakė, kad Seime neturėtų būti toliau svarstoma kita pataisa, kuri R. Paksui leistų kandidatuoti tik į Seimo narius ir draustų būti renkamam į Seimo vadovybę.
Vyriausybė savo išvadą argumentuoja tuo, kad pirmosios pataisos užtikrintų „platesnes galimybes asmenims tinkamai įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę“.
„Nematau pasirinkimo kitokio, reikia pritarti ir tikėtis, kad Seime bus priimtas sprendimas, nes nežinau, kaip toliau turėtume elgtis su ta procedūra, kuri Lietuvai yra ar gali būti taikytina dėl pripažinto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nevykdymo“, – posėdyje sakė premjeras Saulius Skvernelis.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.
Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak KT, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Seimas prieš trejus metus bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet pritrūko balsų. Minimos pataisos būtų leidusios kandidatuoti ir į Seimą, ir prezidentus.
Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.
R. Paksas iš prezidento pareigų pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
