Nepaisant ekonomikos ekspertų kritikos ir perspėjimų, vakar Vyriausybė apsisprendė teikti Seimui kitų metų biudžeto projektą su 2,6 mlrd. litų deficitu. Anksčiau Ministrų kabineto atstovai teigė, kad 2009 m. biudžetas bus nedeficitinis, o galbūt net turės mažą perviršį, rašo „Respublika“.
Deficitas – 2,6 mlrd. litų
Finansų ministras Rimantas Šadžius teikiamą biudžetą pavadino „ekonomiškai pagrįstu“, o deficito priežastis aiškina sumažėjusiu PVM surinkimu. Tuo tarpu premjeras Gediminas Kirkilas dar praėjusią savaitę deficito priežastis paaiškino Vyriausybės įsipareigojimu didinti pajamas mažai gaunančioms gyventojų grupėms.
Vyriausybės patvirtintame 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kartu su ES biudžeto lėšomis įplauks 30,2 mlrd. litų: pajamos sudarys 24,9 mlrd. litų, o dotacijos iš ES biudžeto – 5,2 mlrd. litų. 2009 m. nacionalinio biudžeto asignavimai bus 32,8 mlrd. litų.
Kitąmet valstybės biudžeto pajamos sudarys 25,5 mlrd. litų, iš jų 5,2 mlrd. litų – ES lėšos. 2009 m. asignavimai iš valstybės biudžeto sieks 28,1 mlrd. litų.
Kartu su 2009 m. biudžeto įstatymu teikiami ir keli susiję įstatymų pakeitimai. Siūloma taikyti pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologijų atnaujinimą ir mokesčių lengvatas taikyti įmonėms, įgyvendinančioms socialines iniciatyvas. Kitais metais du kartus – kovo ir gruodžio mėn. – siūloma didinti cigarečių akcizo tarifą. Taip pat planuojama atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos būsto paskolų palūkanoms – tai būtų taikoma tik naujai išduodamų paskolų gavėjams.
Ketina perskaičiuoti
Parlamentaras Andrius Kubilius prognozuoja, kad esant nelabai džiugiam ekonomikos scenarijui kils didelių problemų dėl biudžeto pajamų. „Gali tekti iš esmės mažinti valstybės išlaidas ir ieškoti visų įmanomų būdų, kaip didinti valstybės iždo pajamas“, – teigė politikas.
Seimo narys Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad naujasis Seimas, kuris perims biudžeto projektą ir jį tvirtins, turės nieko nelaukdamas bandyti sumažinti pinigus, skiriamus valstybės valdymo išlaidoms, ir taip bent jau šiek tiek sumažinti deficitą. „Kitu atveju tikrai ne pačius lengviausius metus gyvensime kitais metais“, – sakė E.Masiulis.
Anot parlamentaro Kęstučio Daukšio, pirmiausia reikia pamatyti patį biudžetą, iš kur toks didelis deficitas susidaro, ar Vyriausybė sužiūrėjo visus taupymo būdus. „Aišku, yra blogai, kad toks didelis deficitas. Kitas dalykas – Vyriausybė neturėjo kitos išeities šiandien, nes tiek jau visko prisidirbusi, kad kitaip negali sutvarkyti“, – svarstė K.Daukšys.
Lietuva pažeidžiama
Apie tai, kad virš Baltijos šalių susikaupė galimos finansinės krizės debesys, vakar prabilo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas, šiuo metu padedantis Islandijos valdžiai sureguliuoti nacionalinę finansų sistemą.
Vakar D.Straussas-Kahnas pareiškė, kad Islandijos finansų krizės pasekmės „vis labiau atsiliepia kitų šalių bankų sistemoms“. Jo nuomone, šiuo metu pažeidžiamiausios yra Lietuva, Latvija ir Estija.
Nemažai Rytų Europos bankų, patiriančių sunkumų dėl nekilnojamojo turto rinkos krizės, griebiasi tarptautinės rinkos pagalbos – taip pat elgėsi ir Islandijos bankai, kurie dabar jau nacionalizuoti.
Stambieji Rytų Europos bankai gali būti priversti sumažinti teikiamų kreditų mastus, ir būtent tokia grėsmė dabar iškilo Baltijos šalių bankams, kur būsto kainos ir kreditų mastai jau sumažėjo, svarstė TVF vadovas.
Komentaras
Rimantas Rudzkis
„DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas
Manau, kitiems metams jų (Vyriausybės – red. past.) prognozės per optimistinės. Nes kitais metais, mano manymu, ekonomika išvis neaugs.
Todėl reikėtų planuoti dar konservatyvesnį pajamų planą, dar mažesnį jų kiekį. Kur jie nurodo biudžeto pajamų augimą, tai lygina ne su šių metų faktu, o su šių metų planu. O šių metų planas bus neįvykdytas kokiais 4-5 proc. Jie kitais metais planuoja, kad surinks biudžeto pajamų daugiau negu šiemet. Nieko panašaus kitais metais nebus. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip mažinti išlaidas.
Arturas Paknys
