„Didelės reikšmės tarpvalstybiniams santykiams bei tiems įsipareigojimams, kurie yra aukščiausiu lygiu jau priimti ir patvirtinti, tai neturi. Atvirkščiai. Manau, kad po šių rinkimų Vokietija grįžta į tam tikrą stabilumo būklę, nes pastaruosius keturis mėnesius, kai vyko rinkimai, iš esmės niekas negalėjo nei priimti normalių sprendimų, nei už juos būti atsakingu ar garantuotu“, – antradienį žurnalistams tvirtino G. Paluckas.
„Tokia koalicija vokiečiams yra įprasta. Pas juos vietomis pasikeičia – kartais konservatoriai, kartais socialdemokratai, kartais dar kažką prijungia. Mūsų politinėje kultūroje ir padangėje tai nėra įprasta. Mes turime polius – vienoje pusėje dešinieji, kitoje kairieji. Pas vokiečius iš esmės niekas nesikeičia. Gal net atvirkščiai – po rinkimų tvirtumo sprendimuose ir jų įgyvendinime bus tik daugiau“, – aiškino jis.
Sekmadienį vykusius Vokietijos nacionalinius rinkimus didele persvara laimėjo 28,6 proc. balsų surinkusi konservatorių partija. Taip šio bloko lyderiui F. Merzui buvo atvertas kelias tapti kitu Vokietijos kancleriu.
CDU aljansas įgijo didelę persvarą prieš „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri tapo antra didžiausia partija ir beveik padvigubino savo paramą nuo 2021 m. vykusių rinkimų. Visgi, F. Merzas į koaliciją AfD kviesti neketina.
Pirmadienį jis pareiškė, kad koaliciją žada sudaryti su kadenciją baigiančio Olafo Scholzo centro kairiaisiais socialdemokratais. Pastarieji, kaip ir buvo numatoma, sulaukę 16,4 proc. rinkėjų palaikymo patyrė pralaimėjimą ir nusmuko į trečią vietą.
Ankstesnę vadinamąją „šviesoforo“ koaliciją sudarė socialdemokratai, Laisvoji demokratų partija (FDP), ir žalieji. 2024 m. lapkritį ji subliuško dėl didelių politinių ir ekonominių nesutarimų, kurie lėmė, kad FDP perėjo į opoziciją. Dėl šios priežasties Vokietijos rinkimai buvo paankstinti ir įvyko šių metų vasarį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
