Derybos ekspertų lygiu šiuo klausimu numatomos gegužės mėnesį.
„Lietuva pareiškė norą gauti iš Vokietijos dvylika haubicų, ir mes turime tokią galimybę suteikti Lietuvai šią ginkluotę“, - sakė Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
Galimos sandorio kainos ministrai neatskleidė, bet U. von der Leyen užsiminė, kad dėl to bus sutarta „solidariai“.
Ministrės teigimu, gegužę susitikę ekspertai taip pat aptars galimybę Lietuvai iš Vokietijos įmonės įsigyti šarvuočių „Boxer“.
Per spaudos konferenciją J.Olekas patvirtino, kad konkrečios ekspertų derybos dėl savaeigių haubicų „PzH 2000“ prasidės kitą mėnesį, ir susitarimas gali būti pasiektas artimiausiu metu.
Kariuomenė vokiškų haubicų sulauks kitąmet?
Lietuvos kariuomenė tikisi jau kitąmet sulaukti artilerijos sistemų iš Vokietijos.
Tokius lūkesčius Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius išsakė, kai Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen Lietuvoje patvirtino, kad Berlynas yra pasirengęs parduoti 12 savaeigių haubicų „PzH 2000“.
„Mes esame suinteresuoti judėti greitai. Gegužės pradžioje mūsų ekspertų grupė jau važiuoja į Vokietiją tartis dėl projekto detalių. Labai tikiuosi, kad jau kitais metais mes gausime pirmąsias haubicas“, - BNS sakė pulkininkas.
Karininko teigimu, vokiškos artilerijos sistemos „labai padidintų Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir poveikio atstumą ugnimi“. Pasak R.Petkevičiaus, tokie pabūklai gali šaudyti nuo 40 iki 70 kilometrų.
Jis atsisakė prognozuoti sandorio kainą, bet sakė turįs vilties, kad ji bus mažesnė nei rinkos kaina.
Prezidentė ir Vokietijos gynybos ministrė stiprino bendradarbiavimą
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen, su kuria aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą gynybos srityje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Vokietijos gynybos ministrės, kuri savo šalyje yra viena įtakingiausių politikių, vizitas Lietuvoje siunčia aiškią žinią, jog Vokietija kaip NATO sąjungininkė tvirtai laikosi Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimų.
„NATO sąjungininkių vienybė ir solidarumas – geriausias atsakas saugumo iššūkiams atremti. Lietuva ir Vokietija aktyviai bendradarbiauja įgyvendinant NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones", – sakė Prezidentė.
Balandį į Lietuvą atvyko rotacinė Vokietijos pėstininkų kuopa, kuri kartu su brigados „Geležinis vilkas" kariais birželį dalyvaus bendrose pratybose. Vokietija taip pat atsiųs po kuopą į karines pratybas, kurios vyks liepos ir lapkričio mėn., deleguos savo karininkus į Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje steigiamas NATO vadavietes.
Vokietija aktyviai prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Įprastiniams rotaciniams oro policijos budėjimams Vokietija naikintuvus siuntė net 6 kartus, o šiemet ketina skirti papildomus naikintuvus oro policijos misijai sustiprinti.
Prezidentė su Vokietijos gynybos ministre taip pat aptarė priemones kovai su propaganda ir dezinformacija. Šalies vadovės teigimu, ES ir NATO valstybės privalo imtis bendrų veiksmų, kad jų šalių piliečiai nebūtų klaidinami ir juos pasiektų tik objektyvi informacija. Tai aktualu ir Vokietijai, kurioje gyvena apie 5 milijonus rusakalbių žmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
