Pirmadienį pasibaigusio visuotinio gyventojų surašymo duomenų dar teks palaukti – Statistikos departamentas juos žada paskelbti tik kitą savaitę. Tačiau svarstymai, ar tikrai sužinosime kiek mūsų dar gyvena Lietuvoje ir kaip mes pasikeitėme per dešimtmetį – nesibaigia. Bet dar labiau žmones jaudina tai, kaip bus naudojami ir saugomi surašymo metu sukaupti duomenys. Juo labiau, kad daugelio „Balsas.lt“ pašnekovų teigimu, informacijos apie mus sukaupta gerokai daugiau, negu reikia...
Paskutinis šansas norintiems išvengti baudos
Statistikos departamentas, paskutinę surašymo dieną paskelbęs, kad daugiau nei 4 tūkst. būstų gyventojai atsisakė dalyvauti surašyme, o į daugiau nei 15 tūkst. būstų surašinėtojai iš viso nebuvo įleisti, priminė, kad pareiga dalyvauti surašyme įtvirtinta įstatymu. Departamentas taip pat paskelbė visą gegužės mėnesį laukiantis persigalvojusiųjų, o tiems, kurie vis tiek nedalyvaus, priminė turįs galimybę skirti baudas.
Tiesa, Statistikos departamento Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė sako, kad dėl nuobaudų bus sprendžiama vėliau, kai bus galutiniai surašymo rezultatai. Procedūra, kaip tai padaryti – ilga, bet, atrodo, nesudėtinga: „Departamentas siųsgyventojui pranešimą, kad jis nedalyvavo surašyme, dar kartą kvies ateiti ir tik jo nesulaukęs, galės skirti administracinę baudą. Kreiptis į teismą ar kitą instituciją nereikia – departamentas visa tai atlieka pats,“– pasakojo ji.
Čia vertėtų prisiminti VšĮ „Ekspertai.eu“ atstovų A. Nako ir R. Boravskio prielaidą, kad esminius duomenis apie mus galima buvo susirinkti be brangiai kainuojančio surašymo: „Mes gi esam suskaičiuoti per bankus – visi turi bankų korteles, sąskaitas, labai paprasta atsekti...“
Žinoma, yra ir kitų būdų,bet daug svarbiau, dėl kokių nesusirašymo priežasčių grės bauda. „Bausti, jeigu žmonės vengia atlikti pareigą, gal ir galima – surašymas yra svarbus reikalas. Bet reikia kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai. Gal žmogus ligoninėje sunkios būklės gulėjo?Ar vieniša senutė bijojo įsileisti nepažįstamus,“– svarsto Žmogaus teisių instituto direktorius H. Mickevičius. Bet institucijos pas mus nepakankamai jautrios, ir ne vienam įrodinėti, kad jis tikrai negalėjo dalyvauti surašyme, gali tekti teisme.
„Žmogus gali kreiptis į teismą ir ginčyti jam paskirtą nuobaudą savo iniciatyva, gali pateikti įrodymus, paaiškinimus. Bet tai ilgas ir nelengvas kelias, todėl dažnas numoja ranka. Todėl jeigu jau skirs tą baudą, būtų gerai, kad žmogui paaiškintų, jog jis gali kreiptis į teismą ir paskųsti nuobaudą“, – ir vieniems, ir kitiems patarė patyręs teisininkas.
Skirtumas tarp 2 litų ir 50 centų – sąžiningumo matas?
„Vis dėlto reikėjo konkrečiau įvardinti, koks yra šio surašymo tikslas“, – sako Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius. Anot jo, jeigu buvo norima sužinoti, kiek Lietuvoje gyvena žmonių, kiek vyrų, moterų, koks išsilavinimas, taip reikėjo ir klausti – vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, lytis, amžius. „Bet tikrai buvo prašoma perteklinės informacijos: darbo vieta, asmens kodas, kitų dalykų.“
Žinomas teisininkas pasidalijo ir asmenine patirtimi:
„Kai atėjo surašinėtoja, laukiau, ar ji pasakys, kad neprivalau atsakyti į visus klausimus. Bet ji pradėjo automatiškai tuos klausimus diktuoti, ir tuomet pasakiau, kad „į šitą neatsakysiu, į šitą neatsakysiu, asmens kodo neduosiu“. Tai jai buvo netikėta – akivaizdu, kad žmogus nebuvo pasirengęs išgirsti atsakymą „ne“.
Prielaida, kurią daro H. Mickevičius – paprasta: surašinėtojams, bent jau apsilankiusiai pas jį, instruktavusieji tikriausiai nesakė, kad gyventojai anaiptol neprivalo atsakyti į visus surašymo anketos klausimus. Informacijos, kad nebūtina pateikti privačius duomenis jis sako neaptikęs ir viešojoje erdvėje – o jei ir buvo, tai nepakankamai.
Su šia nuomone tik iš dalies sutinka R.V. (pavardė redakcijai žinoma), per surašymą ne tik instruktavusi surašinėtojus, bet ir pati aplankiusi ne vieną gyventoją. Anot moters, negalima atmesti, kad kai kurie surašinėtojai apie tai nežinojo – gal skyrių vedėjai blogai instruktavo savo globojamus surašinėtojus, o gal jie patys sugudravo, bet visi surašinėtojai, esą, tikrai turėjo žinoti, kad galima atsakyti ne į visus klausimus. „Aš savo surašinėtojams pasakiau: nenori sakyt, tegul nesako, neverskit“. Anot moters, galėjo būti ir dar viena priežastis, dėl kurios surašinėtojai nutylėjo: „Surašinėtojams blogai, kai nepilna informacija – jie gauna ne 2 Lt, o 50 centų.“
Statistikos departamento Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyriaus vedėjaVanda Vaitekūnienė, kalbėdamasi su „Balsas.lt“ žurnalistais neneigė, kad buvo prašoma pateikti nemažai asmeninės ir net ypač jautrios informacijos,tačiau anot jos, galimybė į kai kuriuos klausimus neatsakyti tikrai buvo tiek pirmajame, tiek antrajame surašymo etape. Esą, reikėjo tik skaityti, kas parašyta elektroninėje surašymo anketoje, o atėję surašinėtojai irgi turėjo galimybę informuoti. Bet... „Nereklamavom to labai, aš tai pripažįstu“, – sakė Statistikos departamento atstovė.
Sukauptus duomenis saugo įstatymas
Ar tikrai informacija apie kurį nors konkretų žmogų ar žmonių grupę nepateks ten, kur neturėtų patekti?
Primindamas, kad dalis sukauptos informacijos būtų reikalingesnė rengiant kokį nors mokslinį tyrimą ar atliekant sociologinę apklausą, H. Mickevičius sako, kad jam taip ir liko neaišku, kam ji bus naudojama. Kitas klausimas – kaip ji bus saugoma?
Anot Statistikos departamento skyriaus vedėjos V. Vaitekūnienės, pagrindo nuogąstauti nėra: „Kiek vyko surašymų, jokia asmeninė informacija nebuvo perduota jokiai įstaigai (pvz., Mokesčių inspekcijai dėl nuomojamų būstų – red. past.), o visi duomenys apdorojimo metu nuasmeninami ir rengiama suvestinės statistinė informacija, – aiškino ji. – Aš matau tam tikrus numeriukus ir skaičius, bet negaliu pasakyti, Antano tai duomenys ar kažko kito.“
Ji neslepia, kad buvo svarstoma, ar nenusirašys žmonių asmens kodų ar kitų duomenų surašinėtojai, bet laikinieji darbuotojai kiekvieną rytą pristatydavo visas praėjusią dieną užpildytas anketas, be to, jie buvo pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus.
„Surašymo duomenų konfidencialumą užtikrina LR Asmens duomenų teisės apsaugos, Statistikos įstatymai ir ES teisės aktai,“ – ramina nuogastaujančius, kad buvo pernelyg atviri V. Vaitekūnienė.
Paprašyta pakomentuoti situaciją, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Alina Semionovaitė patvirtino, kad Statistikos departamentas yra registruotas Asmens duomenų valdytojų valstybės registre kaip asmens duomenų valdytojas. Ji taip pat informavo, kad rengiantis visuotiniam surašymui, 2009 m. buvo atlikta išankstinė patikra. A. Semionovaitė atkreipė dėmesį, kad Statistikos departamentas, kaip ir kiekvienas duomenų valdytojas, privaloimtis tokių organizacinių ir techninių priemonių, kurios apsaugotų asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ar bet kokio kito neteisėto tvarkymo.„Todėl atsižvelgdamas į LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymonuostatas, Statistikos departamentas, vykdantis 2011 metų gyventojų surašymą, privalo užtikrinti duomenų saugumą“, – sakė ji.
Surašymo modelis brangus, kiek sutaupyta – dar neskaičiavo
Paklausta, kodėl sunkiai iš krizės brendančioje Lietuvoje buvo pasirinktas itin brangus surašymo modelis, Statistikos departamento skyriaus vedėja V. Vaitekūnienė sakė, kad galimybė surinkti duomenis apie demografinę situaciją, išsilavinimą, profesiją, gyvenimo kokybę iš administracinių šaltinių ribota, o duomenų apie kalbų mokėjimą, šeiminę padėtį, tikėjimą ir kai kuriuos kitus dalykus – apskritai nėra. Tai bei didelis emigracijos srautas, esą, ir lėmė, kad buvo nuspręsta atlikti išsamų statistinį stebėjimą. Ji prognozuoja, kad dar po 10 metų surašymas jau tikrai vyks remiantis įvairių registrų duomenimis ir bus gerokai pigesnis.
Bet kol kas V. Vaitiekūnienė dar negalėjo pasakyti, nei kiek mokesčių mokėtojų pinigų sutaupė patys mokesčių mokėtojai nelauktai aktyviai dalyvavę elektroniniame surašyme, nei kiek sutapyta kitais būdais.
„Surašinėtojams buvo mokama už anketą. Jie gegužės 9 d. atleisti, ir netrukus jau bus galima suskaičiuoti, kiek jiems sumokėta už anketas, kiek kainavo sistemos kūrimas. Tada ir bus aišku, kiek tų pinigėlių liko, “ – sakė ji. Ir pridūrė: „Aš galiu patikinti, kad šitie pinigėliai bus grąžinti į valstybės biudžetą, Statistikos departamentas jų nepasisavins.“
