Siūlymas numatė, kad kiekvienam Vilniuje gyvenančiam ir sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravusiam gyventojui važiavimas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais būtų nemokamas.
Šį siūlymą miesto valdžiai teikė Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Siūloma, kad nemokamas viešasis transportas būtų įgyvendintas nuo 2020 m. liepos 1 d.
Siūlė imtis kardinalių pokyčių
I. Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad Vilniuje yra daug problemų su spūstimis ir oro tarša.
„Jei nesiimsime kardinalių pokyčių, padėtis tik blogiau“, – sakė politikė.
Anot jos, duomenys rodo, kad vilniečiai 28 proc. savo laiko praleidžia spūstyse, kitaip tariant, 6 dienas per metus. I. Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad Vilniuje reikia arba naujos, greitos ir efektyvios viešojo transporto rūšies, arba dabar esantį viešąjį transportą padaryti dar prieinamesnį.
Politikė teigė, kad tai ne naujiena pasaulyje. Nemokamas viešasis transportas yra Estijos, Lenkijos, Italijos miestuose, apie tokį sprendimą neseniai paskelbė Liuksemburgas.
I. Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, Vilniuje yra apie 83 tūkst. žmonių, kurie gyvena Vilniuje, bet nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniaus mieste. Politikės nuomone, nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones deklaruoti savo gyvenamąją vietą sostinėje.
„Dabar atėjo laikas spręsti tikrąjį vilniečių iššūkį – susisiekimą. <...> Kviečiu pritarti po pateikimo ir sėsti prie derybų stalo“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
„Ateina šventės ir ne vienam kyla noras apsisiausti dovanų karaliaus mantiją“, – teigė tarybos narys Vaidotas Ilgius.
Jis pastebėjo, kad „nemokamų pietų“ nebūna, tad svarstė, kaip tai atsilieps miesto biudžetui.
I. Kačinskaitės-Urbonienės nuomone, po viešinimo kampanijos, padaugės deklaruojančių savo gyvenamąją vietą žmonių ir iš jų bus galima gauti daugiau pajamų. Tačiau politikė neatmetė galimybės, kad pirmaisiais metais savivaldybei teks papildomai dotuoti viešąjį transportą.
Konservatorius Liutauras Kazlavickas klausė, kas garantuoja, kad deklaravę gyvenamąją vietą, žmonės tikrai persės iš automobilių į autobusus. I. Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, kad nemokamą viešąjį transportą įdiegę miestai pajuto išaugusį viešojo transporto keleivių skaičių.
Po nesėkmingai pasibaigusio balsavimo I. Kačinskaitė-Urbonienė dėkojo tarybos nariams už klausimus ir siūlė merui nepamiršti šios idėjos.
Ima pavyzdį iš Talino
Panašus sprendimas 2013 metais buvo priimtas Estijoje. Tada Talinas tapo pirmuoju Europos miestu, kur gyventojai viešuoju transportu galėjo keliauti nemokamai. Šiandien keleiviai gali naudotis nemokamu viešuoju transportu beveik visose Estijos savivaldybėse.
Nemokamas viešasis transportas Talinui atnešė ir pliusų, ir minusų. Kur kas daugiau žmonių deklaravo savo gyvenamąją vietą mieste, o tai papildė Talino biudžetą iš surenkamo Gyventojų pajamų mokesčio.
2013 m. sausį Taline gyveno 419 830 žmonių, o 2018 m. rugpjūtį – jau 450 850. Mokydamasi iš Talino pavyzdžio, 2018 m. Estija tapo pirmąją pasaulio šalimi, savo gyventojams siūlanti nemokamą viešąjį transportą.
Tačiau nebeparduodamas viešojo transporto bilietų Talinas kasmet praranda apie 14 mln. eurų. Nors viešojo transporto populiarumas Taline išaugo apie 8 proc., vidutinė kelionės automobiliu trukmė išaugo 31 proc. Taigi, automobilių ne tik nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo.
