Vakaras prasidėjo nuo jautraus Patricijos Šarknickaitės pasirodymo. Grodama ukulele ji atliko publiką sujaudinusią Elvio Preslio dainą „Can‘t Help Falling In Love“. Vasarą mergaitė vos neprarado mažosios sesutės. Visuomenininko ir politiko Roberto Šarknicko dukra Julija kelionės per Lietuvą metu buvo partrenkta neblaivaus vairuotojo Rokiškyje.
„Visą savaitę gyvenome nežinioje. Chirurgai viską padarė, tačiau kardiograma rodė truputį ką kitą. Ir mes matėm, kaip kitiems reikalinga pagalba. Karštą vasarą trūko kraujo, meldiesi už savo vaikus, už kitus. Žmonės, kurie vasarą atostogauja, pasišventę važiavo į įvairias ligonines aukoti kraujo. Jūs sukūrėte nuostabų dalyką ir ši kelionė negali baigtis šiandien. Nei vasarą, nei žiemą, nei rudenį, nes žmogaus gyvenime nežinai, kas nutiks rytoj, kas kitam žmogui yra ne taip“, – graudindamasis dėkingumo žodžius tarė R. Šarknickas.
Šilti žodžiai – ir nuo prezidento
Renginio pradžioje kraujo donorystei pasišventusiems žmonėms skambėjo ir aukštų valstybės pareigūnų padėkos žodžiai. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šventinio vakaro metu pagerbiami donorai – tai liudijimas, kiek daug žmonių širdyse gerumo ir jautrumo.
„Pasidalyti krauju – neįkainojama dovana, kuri dažnai prilygsta gyvybės vertei. Tai sprendimas, kitiems reiškiantis didžiausią viltį ar net stebuklą. Šiandien pagerbiami donorai yra mūsų visuomenės brandos atspindys, liudijimas, kiek daug mūsų širdyse telpa gerumo ir jautrumo, kiek daug nuostabių dalykų kyla iš mūsų nuoširdaus rūpinimosi vieni kitais. Dėkoju visiems, pasirinkusiems savanoriškos, neatlygintinos kraujo donorystės kelią. Tai kilnus, mūsų gyvenimą įprasminantis poelgis, mokantis mus atjautos ir gailestingumo. Drąsinantis apie tai kalbėti be baimių ir išankstinių nuostatų“, – prezidento padėką donorams perdavė jo patarėja sveikatos klausimais Lina Svidinskaitė.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prisiminė vieno žymiausių praėjusio šimtmečio mokslininkų Alberto Einšteino sentenciją, apie tai, jog tėra du būdai gyventi – taip, tarsi stebuklų nebūna, arba galvojant, jog viskas yra stebuklas.
„Aš irgi esu tarp tų, pastarųjų. Tikiu, jūs visi čia esantys taip pat. Žmogaus gyvybė yra stebuklas. Apsisprendimas dalintis gyvybe tampant donoru yra stebuklas. Šiuolaikinė medicina suteikė gyvybę tai daryti, argi ne stebuklas? O svarbiausia, šiandien galime džiaugtis jūsų sėkmės istorijomis. Tai yra pats didžiausias stebuklas“, – A. Verygos žodžius perskaitė patarėja Vilma Srogė.
Kraujo dovanojo daugiau nei 40 kartų
Šiųmetinių iškilmių metu 103 žmonėms buvo suteiktas Garbės donoro vardas – jis suteikiamas žmogui, ne mažiau nei 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ir ne mažiau kaip dešimt metų dalyvaujančiam neatlygintinos donorystės veikloje. Pirmą kartą žmonėms, neatlygintinai aukojantiems kraujo Lietuvos donorystės Garbės donoro vardas suteiktas 2008-aisiais. Dabar Garbės donorų Lietuvoje yra daugiau kaip 500.
Šie apdovanojimai – tai simbolinis būdas padėkoti kilniems tikslams atsidavusiems, savo laiko negailintiems žmonėms, savo auka padėjusiems išgelbėti ne vieną gyvybę. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, kraujo donorystė yra neatlygintina, todėl pagrindinė motyvacija dovanoti kraujo – galimybė padėti kitiems.
„Šiandien noriu kreiptis į kraujo donorus – žmones, kurie nesitikėdami atlygio, atiduoda dalelę savęs tiems, kuriems ji taip reikalinga. Kartais medicina bejėgė ir gyvybės išgelbstimos tik jūsų dėka. Jūs pacientams grąžinate viltį gyventi. Jūs esate tie, kurie negaili savęs ir saugo kitą žmogų, sutvirtindami tikėjimą gyvenimu ir aplinkinių gerumu. Ačiū jums už tai, kad jau daugiau nei 40 kartų mus aplankėte su dovana, kuri yra ypač brangi ir gyvybiškai svarbi“, – kalbėjo Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.
Neleidžia treneris
Vakaro metu progą tarti padėkos žodžius ar papasakoti savo sėkmės istoriją turėjo ir sportininkai, visuomenininkai, meno pasaulio žmonės.
Renginyje aukščiausi pasaulio dvyniai, krepšininkai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai teigė, kad geriausias pavyzdys jiems – jų mama. Nors sezono metu jie ir neturi daug laiko donorystei, tačiau teigia visus pažįstamus raginantys tai daryti, skleidžiantys informaciją ir socialiniuose tinkluose.
„Mūsų mama reguliariai duodavo kraujo nuo 1990 m. Mums nuo vaikystės buvo pamoka, kad žmonėms reikia padėti, – pasakojo broliai. – Mes neturim galimybių dažnai duoti kraujo, nors juokaujame, kad pas mus yra labai daug kraujo – apie 7 litrus pas kiekvieną, bet treneris netiki ir labai pergyvena. Sako, broliai, sezono metu neduokit kraujo, nes ir taip vos pabėgate aikštelėje. Sakom, treneri, mes dėl to ir nepabėgame, nes per daug kraujo turime“.
„Norim iš širdies padėkoti visiems, nes jūs esate nesavanaudiškumo pavyzdys, gerumo šviesa šitame sunkiame pasaulyje“, – pridūrė krepšininkai.
Padeda ringe
Reguliariai kraujo aukojantis, savo įtemptoje dienotvarkėje tarp treniruočių ir kovų ringe laiko padėti kitiems randa ir pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas. Pirmą kartą kovotojas paaukojo kraujo dar mokydamasis mokykloje. Tada, kaip pasakojo kovotojas, vienintelė priežastis, kodėl jis sutiko paaukoti kraujo – mokinius paleido iš pamokų.
„Tuomet man, jaunam žmogui, atrodė, kam laiką švaistyti – juk jokios grąžos už tai negauni, tad tuo mano donorystė tada pasibaigė. Tačiau vėliau, kuriant save kaip asmenybę ir besidomint saviugda, pradėjau klausti savęs: aš tiek gaunu iš gyvenimo, gal jau laikas ir kažką duoti? Donorystė – tai dalykas, kurį tau daryti nekainuoja. Tai tik trumpas laiko tarpas, už kurį užsidedi sau mažą karmos taškelį“, – pasakojo S. Maslobojevas.
Jis pasakojo, kad prieš varžybas, turi intensyvų penkių savaičių treniruočių ciklą, kuomet per savaitę treniruojasi ir po 14 kartų. Prieš pradedant šį ciklą, kovotojas teigia nueinąs padovanoti kraujo – tuomet eidamas į kovą žino esąs ne vienas ir jog kažkas iš aukščiau pasakys „ačiū“.
„Man nereikia daug poilsio, pagalbos, man reikia pasikrauti teigiama energija. Man reikia žinoti, kad galiu ne tik gauti kažką iš gyvenimo, bet ir duoti. Jeigu pasiruošimo pradžioje atiduodu kažkam mažą mažą dalelę, kodėl ne?“, – sakė kikboksininkas.
Paprasta, bet itin svarbu
Savo istorija, kaip tapo kraujo donoru, pasidalino ir choreografas, projekto „Šok su žvaigžde“ dalyvis Paulius Šinkūnas. Kaip tvirtino jis pats, jo istorija – pati neįdomiausia, tačiau būtent tokia, kuri galėtų įkvėpti kiekvieną. Gausu žmonių, kurie donoryste susidomi tuomet, kai juos sukrečia asmeninė tragedija. Tačiau P. Šinkūnas teigia, jog vieną dieną tiesiog nusprendė tapti donoru – be jokios priežasties.
„Ačiū Dievui, kad nesu susidūręs su jokiomis nemaloniomis istorijomis ir man nieko nėra nutikę. Aš tiesiog vieną dieną nusprendžiau tapti kraujo donoru, nes man tai atrodo savaime suprantamas dalykas, kone pareiga. Adatų aš nebijau ir kiekvieną kartą davęs kraujo aš iškart užsidedu priminimą sugrįžti po dviejų mėnesių“, – kalbėjo vaikinas.
Netrūko pramogų
Vakaro metu netrūko kultūros, pramogų ir įsimintinų akimirkų. Įteikiant Garbės donorų pažymėjimus, į sceną buvo pakviestas ir Senelis Kalėda. Vėliau paaiškėjo, kad po Senelio Kalėdos barzda slėpėsi aktorius ir šokėjas Petras Lisauskas, jau daugiau nei 40 kartų padovanojęs kraujo.
„Ne Senelis Kalėda, o jie, kraujo donorai, kiekvieną kartą atėję duoti kraujo tampa tais tikraisiais dovanotojais ir gelbėtojais, atnešančiais tikrąsias, vertingąsias dovanas. Galimybes šypsotis, apkabinti artimą, skaityti knygas, plėsti pasaulėžiūrą ir gerinti pasaulį“, – kalbėjo P. Lisauskas.
Garbės donorų apdovanojimų metu taip pat koncertavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su apdovanota operos soliste, įspūdingo balso savininke Viktorija Miškūnaite. Dirigento Modesto Barkausko vedamas orkestras atliko Volfgango Amadėjaus Mocarto, Piotro Čaikovskio, Džiakomo Pučinio ir kitų klasikų kūrinius, o V. Miškūnaitė savo balsu nustebino ne vieną publikos narį.
Galima gauti pensiją
Lietuvoje visi donorai kraujo aukoja neatlygintinai – finansinė padėka yra negalima. Taip siekiama užkirsti rizikas, jog kraujo žmonės dovanos iš savanaudiškų paskatų, nuslėps svarbią informaciją dėl atlygio ir paaukos kraujo, nors to negalėjo daryti. Nesaugus kraujas, kuriame yra infekcijos sukėlėjų, gali perduoti recipientui ligas ir sukelti rimtas komplikacijas.
Na, o patiems aktyviausiems ir labiausiai nusipelniusiems donorams atsidėkoja valstybė. Žmonės, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, turi galimybę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kurios dydis dabar siekia 116 eurų. Ji Garbės donorams mokama pasiekus senatvės pensijos amžių.
„Tokį atlygį gauti gali tie, kurie ne tik patys reguliariai dovanojo kraujo, tačiau ir aktyviai veikė šioje srityje – atvedė kitų kraujo donorų, savanoriavo, skleidė žinią apie neatlygintinos kraujo donorystės svarbą ar kitaip prisidėjo prie mūsų misijos“, – kalbėjo Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.
