Pastaruoju metu Lietuvoje vis populiaresnis darosi ganėtinai ekstremalus FIRE (Financial Independence, Retire Early – liet. k. Finansinė nepriklausomybė, Išeik į pensiją anksčiau) judėjimas, prasidėjęs Jungtinėse Valstijose ir dabar jau paplitęs visame pasaulyje.
Šio judėjimo šalininkai nėra paprasti taupiai gyvenantys asmenys, o jų į santaupas atidedamų ir investuojamų mėnesinių pajamų kiekis yra gerokai didesnis nei vidutinio piliečio – nuo 30 iki net 70 proc.
Vienas tokių – 26-erių vilnietis, šiuo metu santaupose ir investicijose turintis apie 40 tūkst. eurų. Jo svajonė – į pensiją išeiti už kiek mažiau nei dešimtmečio, vos 35-erių.
Tinklaraštį „HonestFire“ rašantis vaikinas kalbėdamas su portalu panoro likti anonimu, tačiau noriai papasakojo apie tai, kaip investuoti pradėjo dar mokyklos suole bei kaip tokie įpročiai gali būti naudingi kiekvienam.
„Aš rimtai taupau nuo 22 metų, tačiau dar būdamas mokykloje investuodavau, tik sumos nebuvo didelės. Kuo anksčiau pradedi, tuo yra geriau“, – pasakoja vaikinas.
Šis ekstremalaus taupymo judėjimo šalininkas sako, kad kas mėnesį investicijoms atsideda apie trečdalį savo pajamų – vidutiniškai 400-500 eurų: „.Jei kurį mėnesį uždirbu daugiau, viskas, kas yra virš mano būtiniausių išlaidų eina į investavimą. Stengiuosi neišpūsti savo pragyvenimo kaštų vien dėl to, kad gaunu daugiau pajamų“.
Vis dėlto, vaikinas neigia faktą, kad santaupoms atsidedant tokią nemažą dalį savo pajamų tenka atsisakyti visų gyvenimo malonumų. Greičiau atvirkščiai – toks gyvenimo būdas padeda susidėlioti prioritetus ir išsiaiškinti, ko tau iš tikrųjų reikia.
„Bent jau dabartiniame gyvenimo etape aš neturiu automobilio, gyvenu centre, tad jo man ir nereikia. Nereikia mokėti už remontą, kurą. Jeigu reikia kažkur nuvažiuoti, yra tokios paslaugos kaip trumpalaikė nuoma ar viešasis transportas. Tai mano poreikius puikiai tenkina.
Nėra taip, kad save labai spausčiau. Manau, kad tai net ne taupymas, o sumanus pinigų leidimas, bandant neištaškyti jų ant menkniekių, tokių kaip naujas televizorius ar telefonas.
Aš asmeniškai esu sutalpinęs savo mėnesio išlaidas į maždaug 700 eurų“, – pasakoja tinklaraštį apie taupymą ir investicijas rašantis jaunuolis.
Jis pripažįsta, jog toks gyvenimo būdas tikrai nėra tinkamas kiekvienam, tačiau tiems, kurie vis dėlto svarsto apie atidesnį savo išlaidų planavimą, vaikinas turi kelis patarimus: „Manau svarbiausias dalykas yra gavus pajamas atsidėti jas iš karto, investuoti į save, o tik po to leisti pinigus savo poreikiams.
Galima pradėti nuo mažesnių sumų, keliasdešimties eurų per mėnesį. Laikui bėgant pamačius, kad gyvenimo kokybė neblogėja, galima sumą didinti. Tai labai individualus dalykas“.
Lietuviams taupyti kol kas sekasi sunkiai
Tačiau taip, kaip pensijai taupo tv3.lt kalbintas tinklaraštininkas, pinigus kaupti kol kas sugeba tik labai maža dalis žmonių.
„Swedbank“ Finansų instituto rugpjūčio mėnesį atliktas tyrimas rodo, jog taupo mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, o investuoja – tik 2 proc.
„Neabejojančių taupymo svarba gyventojų dalis nuo 2016-ųjų metų išaugo 14 procentinių punktų ir šiuo metu siekia 64 proc. Vis dėlto reguliariai pajamų dalį taupymui atsideda mažiau nei pusė šalies gyventojų, o 4 iš 5 netaupančių pagrindine priežastimi įvardija lėšų trūkumą“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kaip rašoma „Swedbank“ spaudai atsiųstame pranešime, taupantys senatvei nurodo 40 proc. šalies gyventojų ir tai yra 12 proc. punktų didesnis skaičius nei 2016-aisiais.
Finansų instituto atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad gyventojų ateičiai atsidedamų finansų kiekis visgi auga, lyginant kelių praėjusių metų duomenis.
Kaip teigiama tyrimo apžvalgoje, gyventojai vidutiniškai atideda 10–15 proc. pajamų. Palyginus su gyventojų taupymo įpročiais prieš 4 metus, tuomet gyventojai taupymui buvo linkę skirti iki 10 procentų.
„Reguliariai santaupoms dalį gaunamų pajamų atideda 42 proc. gyventojų. Kas trečias gyventojas taupymui atideda mėnesio gale susidariusį likutį, o kas penktas nurodo taupantis tik iš papildomų pajamų – dovanotų pinigų, priedų darbe ar susigrąžintos mokesčių dalies“, − įžvalgomis dalinasi „Swedbank“ ekspertė.
