Valdžios įstaigų ir verslininkų kabinetuose subrendo sumanymas nemokamai užgrobti girias šalia didmiesčių ir plėtoti ten verslą. Valdininkai ginasi, kad šios teritorijos reikalingos logistikos centrams steigti, kurie esą bus naudingi visai valstybės ekonomikai.
Vyriausybė Susisiekimo ministerijos siūlymu nusprendė rezervuoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui keleto šimtų hektarų teritoriją pietinėje Klaipėdos pusėje prie karaliaus Vilhelmo kanalo. Į šį plotą įeina apie 300 hektarų valstybinių miškų. Uostamiesčio gyventojai susirūpino, kad jie gali būti iškirsti, rašo „Lietuvos žinios“.
Apie tokią klaipėdiečių reakciją Vyriausybę jau buvo įspėję aplinkos apsaugos specialistai ir miškininkai. Jie ir patys įtaria, kad prašymas esą dėl valstybės interesų rezervuoti teritoriją Klaipėdos jūrų uostui yra ne kas kita, kaip gudrus verslininkų ir valdininkų planas pastatyti šioje vietoje viešąjį logistikos centrą.
Susisiekimo ministerija numačiusi Lietuvoje plėtoti tris viešuosius logistikos centrus - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Kiekvienam jų numatyta skirti apie 100 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Įgyvendinti šiuos projektus padeda ir privatus kapitalas.
Kuo kvėpuos žmonės?
Miškas, į kurį nusitaikė Klaipėdos jūrų uostas, yra prie pat miesto, be to, stūkso netoli Kuršių marių, todėl, gamtosaugininkų nuomone, turi išskirtinę apsauginę, socialinę ir ekologinę reikšmę.
Vyriausybės 2007 metų vasario 27-osios nutarimas draudžia paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.
„Nesuprantama, kodėl jūrų uostui prireikė būtent miško - juk prie Klaipėdos netrūksta dirvonuojančios žemės“, - stebisi uostamiesčio ekologinio klubo „Žvejonė“ pirmininkė Eglė Baltrūnaitė.
„Tie miškai - Klaipėdos plaučiai. Aplink miestą miškų mažai - tik šis plotas, į kurį nusitaikė uostas, ir dar Girulių pušynas. Kuo kvėpuos žmonės, kai miško neliks?“ - klausia Kretingos miškų urėdijos, kuri prižiūri minėtą 300 hektarų mišką, urėdas Antanas Baranauskas.
Sumokės kompensaciją
Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas tvirtina, kad minėtos teritorijos rezervavimas nereiškia, jog ten bus vykdomi kokie nors darbai. „Niekas ten nesikeis. Kai ši teritorija bus rezervuota mums, užsakysime detalųjį planą, poveikio aplinkai vertinimą ir tada spręsime, ką daryti“, - aiškino jis.
A.Kamarauskas neneigė, jog dalį miško gali tekti iškirsti. „Nemanau, kad būsime barbarai ir visą mišką kirsime. Galbūt apsiribosime tik jo dalimi, be to, sumokėsime kompensaciją, už kurią bus galima pasodinti naują mišką kitoje vietoje“, - sakė jis.
Gamtosaugininkai prognozuoja, kad nors Vyriausybė verslininkų norą palaimino, įgyvendinti jį nebus lengva - sukils uostamiesčio visuomenė, protestuos gamtos mylėtojai.
Politikai spaudžia
Netrukus Vyriausybė tarsis ir dėl Kauno viešojo logistikos centro. Jį Kauno apskrities regiono taryba siūlo statyti į šiaurę nuo Kauno tarptautinio oro uosto, prie Karmėlavos gyvenvietės. Siūlomoje teritorijoje yra apie 212 hektarų valstybės miško. Apie 175 hektarus jo tektų iškirsti. Kompensuojant šį praradimą Kauno miškų urėdijai siūloma įveisti tiek pat miško kitoje vietoje - prie Lapių gyvenvietės.
Greičiau apsispręsti dėl Kauno viešojo logistikos centro Vyriausybę ragina ne tik verslininkai, bet ir 20 Seimo narių. Savo laiške premjerui Gediminui Kirkilui ir susisiekimo bei aplinkos ministrams jie prašo pripažinti Kauno viešąjį logistikos centrą valstybei svarbiu ekonominiu projektu, nustatyti jo vietą Karmėlavos seniūnijoje ir įpareigoti atitinkamas institucijas suformuoti sklypą šiam objektui statyti.
Aplinkos ministerija šiam Seimo narių ryžtui kol kas nepritaria, rašo „Lietuvos žinios“.
Tiksli vieta slepiama
Susisiekimo ministerijos sekretorius, Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinės komisijos pirmininkas Arvydas Vaitkus gamtosaugininkus ramina, jog Turžėnų miškas išliks. Tačiau ne todėl, kad logistikos centrą norintys statyti verslininkai ir valdininkai labai myli gamtą, o dėl to, jog vien šio miško logistikos centrui nepakanka - valstybei tektų nupirkti ir apie 100 privačių žemės sklypų. „Mokesčių mokėtojams tai gali kainuoti šimtus milijonų, o gal ir net milijardus litų“, - sakė A.Vaitkus.
Vyriausybės strateginis komitetas vis dėlto nusprendęs steigti Kauno viešąjį logistikos centrą ten, kur prognozuojami didžiausi krovinių srautai - toje vietoje, kur plačios vėžės geležinkelis kirsis su europinės vėžės geležinkeliu „Rail Baltica“.
A.Vaitkus tikino, kad konkreti vieta dar neaiški. Jis neslėpė nenorįs jos atskleisti, nes privačių sklypų kaina čia labai išaugtų, rašo „Lietuvos žinios“.
Užsimojo prieš save
Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas profesorius Edvardas Riepšas dar prieš porą mėnesių išsiuntė premjerui G.Kirkilui, aplinkos, susisiekimo ir ūkio ministrams Artūrui Paulauskui, Algirdui Butkevičiui ir Vytui Navickui bei apskričių viršininkams laišką, kuriame protestuoja dėl pastaruoju metu padažnėjusių atvejų, kai miškai paverčiami kitomis naudmenomis perduodant juos laisvųjų ekonominių zonų, logistikos centrų, žvyro karjerų ir kitų komercinių objektų plėtrai.
„Valstybė, leisdama iškirsti valstybinius priemiesčių miškus ir jų žemę paversti kitos paskirties žeme, praranda kur kas daugiau, negu išleistų pinigų išpirkti privačias žemės ūkio paskirties žemes“, - kritikuoja E.Riepšas.
„Civilizuotose šalyse nekertami miškai, kad būtų galima juose statyti logistikos centrus ir kitokius objektus. Tokioms statyboms privatus kapitalas perka žemės ūkio paskirties žemę rinkos kainomis. O Lietuvoje, prisidengus viešuoju interesu, bandoma daryti verslą valstybės miškų sąskaita“, - piktinasi generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Jis priminė, kad Lietuvos miškingumas - vienas mažiausių Europoje, tad užsimoję kirsti miškus, ypač priemiestinius, valdininkai ir verslininkai iš tikrųjų kerta šaką, ant kurios jie patys sėdi.
