O jeigu aš tą padarau vaikui, bausmė, manau, dar didesnė. Manau, kad čia yra sąmoningas mano vaiko sveikatos sutrikdymas. Aš esu už privalomus skiepus, tai nėra lengva liga. Mamos, jeigu mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis“, – vaizdo įraše, kuris buvo paleistas per Apskritojo stalo diskusiją „Ar skiepai Lietuvoje turi būti privalomi?“ Seime, kalbėjo tymais sergančios vos devynių mėnesių Simonos mama.
Konferenciją inicijavusi konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paaiškino, kad Simonos atvejis yra vienas iš tų, kai suserga vaikai, kurie dar negali būti paskiepyti. Konservatorės žiniomis, tokių vaikų Lietuvoje gali būti šiuo metu apie 10.
Po šio viešo mamos kreipimosi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ragino atkreipti dėmesį, kad tokias užkrečiamas ligas kaip tymai galima suvaldyti vienu vieninteliu būdu – skiepais.
„Toks trumpas kreipimasis ir aš manau, kad, nepaisant to, kad visuomenėje yra skirtingų nuomonių, deja, ir politikų, visuomenės veikėjų tarpe. Žmonių, kurie jau net grasina kažkokiu ieškiniu tiek kolegoms socialdemokratams, tiek mums, kurie kalbame apie tai, kad skiepai yra geriausias mokslo išradimas, siekiant suvaldyti užkrečiamas ligas.
Šis vaizdo įrašas rodo, kad yra labai ryški kita nuomone. Sveikoje visuomenėje turėtų būti atitinkamas požiūris, kalbant apie visuomenės sveikatą, apie atsakomybę vieniems prieš kitus ir sugebėjimas suvokti mokslo priemones kaip vienintelį apsisaugojimo būdą. Nei šaltas dušas, nei kitos kažkokios priemonės nuo šių ligų neapsaugo“, – sako konservatorė.
Siūlo šviesti tėvus
Lietuvoje sparčiai plintant tymams ir ieškant būdų stabdyti infekciją, Santaros klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė skeptiškai vertina privalomo skiepijimo idėją, ji siūlo šviesti tėvus.
„Aš manau, kad labai atsakingai reikėtų pasverti privaloma-neprivaloma. Aš ne kartą sakiau: parodykit nors vieną sritį Lietuvoje, kurioje privaloma tvarka ko nors pasiekėme gero. Aš manyčiau, kad vis tiek reikėtų eiti švietimo keliu, žadinti tėvus atsakingai vertinti situaciją“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė I. Ivaškevičienė.
Medikė pažymėjo, kad tymai Lietuvoje jau buvo pamiršta liga, nematyta dešimtmečiais – jauni gydytojai jos net nėra matę, o šiuo metu skyriuje guli penki vaikai, kuriems įtariami tymai. Dalis jų neskiepyti tėvų sprendimu, o dalis yra per maži, kad galėtų būti skiepijami, nes skiepijami vyresni nei vienų metų vaikai.
„Skiepai sukurti tam, kad išvengtume infekcinių ligų, ir jų nematėme labai daug metų, ir staiga vėl jie kelia galvą, yra čia. Sergančiųjų skaičius didėja, manau, kad nebereikia dar kartą lipti ant grėblio ir mokytis iš išmoktų pamokų. Jei galima išvengti įvairių infekcinių ligų, kodėl to nepadarius?“ – kalbėjo gydytoja.
Anot medikės, tymai yra pavojinga infekcinė liga: prieš pradedant skiepijimus pasauliniu mastu tai daugiausiai vaikų gyvybių nusinešusi liga pasaulyje.
„Mūsų tikslas nėra gąsdinti tėvų ar skleisti paniką, bet mes norime atkreipti dėmesį, kad šitos problemos nebebuvo, bet ji grįžo, kai sumažėjo skiepijimų mastas“, – pažymėjo Santaros klinikų vaikų gydytoja.
Parlamente pirmadienį konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva vyksta diskusija „Ar skiepai Lietuvoje turėtų būti privalomi?“.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų.
Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje tymais susirgo 234 žmonės. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.
Toks tymų protrūkis stebimas pirmąkart po kelerių metų.
Plinta vietiniai tymai
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis pažymėjo, kad Lietuva anksčiau susidurdavo tik su įvežtiniais, o šiuo metu šalyje jau plinta vietiniai tymai.
„Mes, medikai, turime labai aiškiai įvardinti situaciją – situacija yra bloga, ji kokybiškai pasikeitusi palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus. Tada Lietuva buvo įvardinta kaip valstybė, laisva nuo vietinių tymų, visi tymai buvo įvežtiniai. Ir šiandien jau tenka pasakyti, kad Lietuva nėra saugi nuo tymų, jau plinta vietiniai tymai, nuo vieno Lietuvos piliečio kitam, visoje valstybėje“, – kalbėjo profesorius.
Į diskusiją atėjęs „valstiečių“ atstovas Dainius Kepenis tvirtino, kad dėmesį reikia skirti bendro imuniteto stiprinimui, o ne kalbėti apie specifinį imunitetą nuo vienos ligos.
Sveiką gyvenseną propaguojantis parlamentaras taip pat kėlė klausimą dėl vakcinų sudėties, teigdamas, jog žmonės tos sudėties nežino.
„Neskiepyti vaikai labai dažnai būna labai sveiki ir tvirti, nes tėvai rūpinasi jų imunitetu, ir tie vaikai vaikšto sveiki“, – tvirtino D. Kepenis.
V. Usonis į tai atsakė, kad „nei sveika mityba, nei mikroelementai, nei eketė, pirtis, judėjimas, nors dalykai, kurie yra labai svarbūs, jie ničnieko neturi bendro su specifiniu imunitetu prieš tymus, prieš raudonukę, prieš meningokokinę infekciją“.
„Dar daugiau, kalbant apie mirties atvejus, kuriuos mes matome, meningokokinės infekcijos, labai dažnai žūsta vaikai, prieš tai buvę visiškai sveiki, be jokių rizikos veiksnių“, – pažymėjo medikas.
Į argumentą, jog žmonės nežino skiepų sudėties, V. Usonis siūlė arba domėtis, nes informacija viešai prieinama, arba pasitikėti profesionalais.
„Jūsų argumentas, kad niekas išėjus į gatvę nežino vakcinų sudėties, tai ar visi sėdintys salėje žinome, kaip veikia mobilus telefonas? Bet mes jį labai sėkmingai naudojame, nes žinome, kad jis profesionalų pagamintas, lygiai taip pat apie vakcinas“, – sakė V. Usonis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų.
Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje tymais susirgo 234 žmonės. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.
Toks tymų protrūkis stebimas pirmąkart po kelerių metų.
Tv3.lt diskusiją apie tymus Lietuvoje žiūrėkite:
