Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Susisiekimo ministerijai pateiktais duomenimis, už viešuosius pirkimus buvęs atsakingas LAKD direktoriaus pavaduotojas D.Zabulionis galėjo proteguoti šias įmones ar jų interesus kai kuriuose direkcijos projektuose.Teisėsaugininkų duomenimis, būtent R.Kurlianskiui ir N.Eidukevičiui darant įtaką politikams, D.Zabulionis buvo įdarbintas LAKD, kad per jį viešųjų pirkimų konkursuose galėtų būti proteguojamos jų atstovujamos bendrovės. D.Zabulionis, kuris anksčiau yra dirbęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Viešųjų pirkimų tarnyboje, kaip nurodoma STT informacijoje, anksčiau nuolat gaudavo neteisėtą atlygį iš R.Kurlianskio. Pastarasis esą D.Zabulioniui mokėjo ar ketino mokėti kyšius, ir šiam einant aukštas pareigas LAKD.
Duomenys apie galimą D.Zabulionio korupcinę veiklą susiję su teisėsaugos atliekamu didelės apimties tyrimu, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti koncernui „MG Baltic“, R. Kurlianskiui, buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui ir buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Tai BNS patvirtino STT.
„Tai analogiškas atvejis, koks buvo su buvusiu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu Dainoru Bradausku. Teisėsaugai neužteko duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau įsitikinę, kad perduodama informacija nepakenks STT pareigūnų atliekamam ikiteisminiam tyrimui, mes pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą ją perdavėme atsakingoms institucijoms, kad jos savo ruoštu pradėtų papildomus tyrimus, tarnybinius patikrinimus ar priimtų atitinkamus sprendimus“, - BNS sakė STT atstovė spaudai Renata Saulytė.
Ji taip pat patvirtino, kad tyrime figūruoja ne tik „MG Baltic“, bet ir daugiau verslo grupių, tačiau jų neatskleidė. R.Saulytė teigė negalinti patvirtinti dar pernai žiniasklaidoje skelbtos informacijos, kad „MG Baltic“ siekė papirkti politikus ar pareigūnus, siekdamas gauti didelės vertės užsakymą rekonstruoti kelią Vilnius-Utena.
Įtarimai: D.Zabulionis galėjo veikti „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ interesais
Susisiekimo ministerijai perduotoje STT informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, kurios kopiją matė BNS, nurodoma, jog beveik metus Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotoju dirbęs D.Zabulionis nuo pat jo paskyrimo į šias pareigas pernai kovą nuolat susitikinėjo su senu draugu R.Kurlianskiu, N.Eidukevičiumi bei „Kauno tiltų“ generaliniu direktoriumi Aldu Rusevičiumi, su kuriais derino, kaip „MG Baltic“ grupės statybos įmonė „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ galėtų gauti Kelių direkcijos užsakymų.
Tarp bendroves dominusių konkursų yra dar nepaskelbtas 170 mln. eurų vertės kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projektas, taip pat jau vykstantis didelės vertės greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo kelio Vilnius-Klaipėda ruože nuo 10 iki 99 kilometro konkursas, kuriame dalyvauja „Mitnija“.
STT pažymoje rašoma, kad R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus D.Zabulioniui mokėtų ir planuotų mokėti neteisėtų atlygių už palankų veikimą dydis - nuo 5 tūkst. iki 29 tūkst. eurų - priklausė nuo konkretaus projekto svarbos, viešojo pirkimo vertės, kitų aplinkybių.
Su D.Zabulioniu ir N.Eidukevičiumi BNS susisiekti nepavyko.
Derino kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkurso sąlygas
Teisėsauga įtaria, kad iki tol Lietuvos standartizacijos departamentui vadovavęs D.Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje paskirtas R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus dėka. Pernai vasarį vykusio R.Kurlianskio, N.Eidukevičiaus ir A.Rusevičiaus susitikimo metu N.Eidukevičius apie D.Zabulionį be kita ko teigė: „Įgrūdom žmogų“.
STT rašte rašoma, kad susitikimo metu aptarinėtas atlygis D.Zabulioniui.
„Jeigu jis gauna, tai b* žinai, aš tai sakyčiau, aš tai duočiau viso penkis. Du (2 tūkst. eurų atlyginimą - BNS) valdžia davė, aš duočiau dar tris. Nu nežinau, ta prasme. Gal plius penki. Jis nėra ištvirkintas ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau. Ten būdavo keisas (angl. case - atvejis) didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų. Nedariau to nuolatinio“, - susitikime kalbėjo R.Kurlianskis, kurio pokalbių ištraukos pateiktos ir STT informacijoje, perduotoje ministerijai. Vėliau pašnekovai esą sutarė, kad pinigus D.Zabulioniui perduos pats R.Kurlianskis, kad D.Zabulionis neva „matytų ranką, iš kurios valgo“.
Praėjusių metų kovą vykusio R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus susitikimo metu jie galimai aptarė, kaip jų įmonėms laimėti Kelių direkcijos rengiamą skelbti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą. Jo metu R.Kurlianskis esą teigė, kad D.Zabulioniui būtų galima pateikti „punktus“, kuriuos šis, pasitaręs su „Kauno tiltų“ vadovu A.Rusevičiumi, galėtų įrašyti į konkurso sąlygas.
Vėliau buvo užfiksuoti R.Kurlianskio, A.Rusevičiaus ir D.Zabulionio susitikimai, kurių metu „Kauno tiltų“ vadovas asmeniškai ar per R.Kurlianskį galėjo perduoti D.Zabulioniui aptartus „punktus“, kurie, anot teisėsaugos, galėjo būti būsimo konkurso ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ar kvalifikaciniai reikalavimai. Pernai gegužės 12 dieną STT pareigūnai sulaikė R.Kurlianskį, jam pareikši įtarimai buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui davus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Tačiau ir po to R.Kurlianskio ir D.Zabulionio ryšiai nenutrūko, buvę bendramoksliai susitikinėjo ir miesto viešose vietose, ir namuose.
Be to, pernai gegužę R.Kurlianskis suorganizavo D.Zabulionio susitikimą su „Mitnijos“ plėtros direktoriumi Aurelijumi Braželiu, kuris teiravosi apie elektroninės kelių rinkliavų sistemos diegimą, daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo, eismo valdymo sistemų diegimą.
A.Rusevičius: „Kauno tiltai“ neužsiima jokia neteisėta veikla
„Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius A.Rusevičius BNS neigė, kad įmonė galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką Kelių direkcijos organizuojamiems konkursams. Tačiau jis neneigė pažįstantis tiek D.Zabulionį, tiek R.Kurlianskį, su kuriais esą susitikdavo įvairiuose renginiuose.
„Nežinau, jokia neteisėta veikla neužsiiminėjame, tai negaliu atsakyti, tikrai negaliu komentuoti ką D.Zabulionis galėjo kam perduoti. (…) Nemanau, kad galime būti kažkaip susiję“, - BNS sakė A.Rusevičius, pripažinęs, kad D.Zabulionio atleidimas jam atrodo keistai, nes jis Kelių direkcijoje dirbo neilgai.
„Aš neįsivaizduoju, kokią informaciją galima nutekinti, nes planai yra vieši. Direkcija skatina, kad jie būtų vieši, kokie konkursai vyksta, jie negalėtų būti slapti. O pasiūlymai yra pateikiami elektroniniu būdu viešų pirkimų portale, tai vėlgi tai yra visiškai ne ta sfera, prie jos neprieina nei vienas darbuotojas iš Kelių direkcijos“, - tęsė „Kauno tiltų“ vadovas.
Anot jo, „Kauno tiltai“ ketino dalyvauti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkurse.
„Žinoma, kad didžiuosiuose konkursuose mes vienaip ar kitaip norime dalyvauti, ar subrangovo statusu, ar generalinio rangovo statusu, priklausomai koks yra projektas. Kadangi apie šį konkursą tik buvo kalbama, tai, žinoma, mes svarstėme, kad priklausomai nuo sąlygų mes vieni greičiausiai nebūtume pajėgę, būtume prisijungę savo pagrindinę įmonę, Ispanijos „Comsa“ („Kauno tiltus“ valdančios Lenkijos „Trakcja“ didžiausia akcininkė - BNS), kuri turi patirtį PPP projektuose, tai greičiausiai būtume dalyvavę. Jeigu tos sąlygos būtų buvusios mums nepriimtinos, tai būtume gal paskui pas laimėtoją siūlęsi būti subrangovu“, - kalbėjo A.Rusevičius.
A.Rusevičius teigė pažįstantis D.Zabulionį: „Taip, mes dalyvavom konferencijose ir susitikimuose. Direkcija pristato savo planus, būna pavaduotojai ir direktorius. Taip, teko su jais bendrauti“.
„Kauno tiltų“ vadovas teigė pažįstantis ir R.Kurlianskį: „Taip, esu bendravęs, būna įvairių susitikimų, tos pačios konferencijos. Dabar jau R.Kurlianskį pažįsta, man atrodo, visi“.
Paklaustas, ar, jo žiniomis, R.Kurlianskis bandė daryti įtaką kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursui, A.Rusevičius atsakė: „Jūs čia kažkaip labai keistai mane klausinėjat. Prie ko čia mes, aš ir „MG Baltic“ kažkokia byla? Aš neturiu nieko bendro, ką aš galėčiau jums papasakoti“.
Pasiteiravus, ar R.Kurlianskis galėjo veikti „Kauno tiltų“ naudai, įmonės vadovas teigė: „Nežinau, tikrai nemanau. Neturėjau su juo jokių tokių pokalbių ir negalvoju, kad jis čia savo iniciatyva čia mus užtarinėtų, neįsivaizduoju“.
„Kauno tiltų“ vadovas taip pat neigė, kad įmonė galėjo duoti kyšį ar mokėti atlygį D.Zabulioniui.
„Ne, tikrai negalėjo nieko mokėti, nieko daryti, nes neturėjome tam jokių prielaidų, nes nebuvo nieko tokio, ką jis mums galėtų padėti. Tai yra konkursai, kur sąlygos buvo viešos, visuose konkursuose dalyvavo visa eilė žaidėjų, neįsivaizduoju“, - sakė A.Rusevičius.
Kelių direkcijos vadovas E.Skrodenis: neabejoju STT informacija
Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis BNS teigė, jog sprendimą dėl pavaduotojo atleidimo už šiurkščius pažeidimus priėmė per vieną dieną, specialiai sudarytai komisijai įvertinus teisėsaugos pateiktą informaciją. E.Skrodenis teigė pasitikintis STT informacija, nors tuo pačiu teigė priekaištų dėl darbo D.Zabulioniui neturėjęs.
E.Skrodenis BNS antradienį teigė, jog D.Zabulionio kandidatūrą jis derino su tuometiniu susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičium ir buvusiu Susisiekimo ministerijos kancleriu Tomu Karpavičiumi, be to, sulaukė ir palankios tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo Dariaus Jarmantavičiaus rekomendacijos.
Paklaustas, ar R.Kurlianskis galėjo turėti įtakos skiriant D.Zabulionį į pareigas, E.Skrodenis atsakė: „Aš manau, kad ne. Bet jūs dabar taip klausiat, kaip čia tas R.Kurlianskis... gal jis rekomendavo kam nors kitam?“.
„Mes ieškojome žmogaus, kuris turėtų didelę patirtį pirkimų srityje ir tų procesų, ir D.Zabulionis buvo vienas tokių kandidatų, kuris turėjo tą patirtį, dirbo VPT ir VMI, ir atitiko tai, ko mes ieškojome. To tarnybinio kaitumo būdu mes jį persikėlėme iš Standartizacijos departamento“, - BNS aiškino S.Skrodenis.
Jo teigimu, D.Zabulionis prisidėjo prie „daugybės tokių dalykų, leidžiančių efektyviau naudoti valstybės pinigus ir mūsų procesus“. „Jis atleidžiamas ne už gerus darbus, o pagal gautą informaciją“, - D.Zabulionio atleidimo motyvus aiškino E.Skrodenis.
Anot jo, pagal teisėsaugos informaciją, D.Zabulionis galėjo turėti įtakos ir kai kuriems LAKD projektams ateityje, kuriais domėjosi įvairios verslo grupės.
„Aš kalbėjausi su juo prieš atleidimą ir jei jis būtų ginčijęsis, nepritaręs ar dar kažką, manau, kad tą būtume turėję. Jis sutiko su ta išvada, kuri buvo priimta ir išėjo iš darbo. Jei manys, kad tai yra neteisinga ar dar kažką, tam yra teisminis procesas, kurio eigoj paaiškės, ar ta išvada, pateikta STT, buvo neteisinga, ar ne“, - kalbėjo E.Skrodenis.
Pasak jo, D.Zabulionis buvo supažindintas su STT informacija, galėjo pateikti savo paaiškinimus.
LAKD vadovo teigimu, ryšių su konkrečių verslo grupių vadovais D.Zabulionis nebuvo deklaravęs. Klausiamas, ar pats neturėjo ryšių su R.Kurlianskiu, E.Skrodenis teigė, jog pažintys su verslo įmonių vadovais neišvengiamos: „Na, mes (atsidūsta - BNS), kaip Kelių direkcija, kaip specialistai, kaip asmenys, turbūt su daug žmonių turime tų, kaip čia įvardinti, ne ryšių, o juos žinom ar pažįstam. Tiesiog yra įvairių situacijų ar renginių, kada prasilenki“. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis BNS sakė, kad situacija Kelių direkcijoje Susisiekimo ministerijai kelia pagrįsto nerimo.
„Tolesnius veiksmus ir sprendimus lems įstaigoje atliekamas vidaus tyrimas. LAKD direktoriaus Egidijaus Skrodenio veikla nėra šiuo metu iškilusių įtarimų objektas“, - BNS sakė R.Masiulis.
Viešieji pirkimai skaidrėja, sako E.Skrodenis
Klausiamas, ar nejaučia savo atsakomybės dėl susidariusios situacijos ir kritusio galimos korupcijos šešėlio, E.Skrodenis tikino, jog 2016-ieji LAKD buvo „lūžio metai“. Pavyzdžiui, po VPT išvadų, jog visus kelių ženklinimo pirkimus dalinasi tik dvi įmonės - „Kasandros grupė“ ir „Biseris“ - pernai šiuose pirkimuose dalyvavo jau keturios įmonės.
„Daugybė procesų, kuriuos dabar vykdau, rodo, kad mes tikrai keičiamės ir reikia laiko, kad atstatyme pasitikėjimą kelių sektoriumi prieš visus“, - BNS kalbėjo E.Skrodenis.
Atskirų susitikimų su „MG Baltic“ koncerno atstovais dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos, anot E.Skrodenio, nebuvo: „Kad jie būtų atvykę ar domėtųsi šituo projektu, aš tokio neatsimenu“. Pasak E.Skrodenio, Kelių direkcija kartu su STT, VPT ir Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) šiuo metu rengia kelio rekonstrukcijos konkurso sąlygas.
„Pirkimo sąlygų šiai dienai tiesiog nėra, jos derinamos su įvairiomis organizacijomis ir tai tikrai nėra Kelių direkcijos kompetencijoje priiminėti tokio didžiulio projekto galutinius sprendimus“, - sakė E.Skrodenis.
„Projektai, kurių vertė yra didesnė nei 100 mln. eurų, šiuo atveju šitas projektas (kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija - BNS) tą atitinka, tai jis turi didelį susidomėjimą ir tarptautinėje rinkoje - ir lenkų, ir turkų, ir vokiečių, ir latvių ir Lietuvos kompanijos mato kaip potencialą dalyvauti ir tai, kad būtų pritaikytos sąlygos kažkam per kažkokį tai žmogų, tai aš tuo tiesiog labai abejočiau“, - svarstė direkcijos vadovas.
Jis pripažino, jog „MG Baltic“ įmonės domėjosi greičio valdymo sistemų įrengimo kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda projektu. „Na, užklausimų jie tikrai rašė ir šitų pretenzijų dėl tų pirkimų dokumentų tikrai buvo. Aš manau, kad jiems irgi aktualus šitas projektas, nes pakankamai didelės apimties. Bet lygiagrečiai šituo projektu domėjosi ir kitos kompanijos - „Belam“, „Fima“, „Viltechna“, „Panevėžio keliai“ - negalėčiau išskirti, kad jie („MG Baltic“ - BNS) išskirtinai šituo projektu domėjosi“, - sakė E.Skrodenis.
Anot jo, VPT nurodymu šis konkursas yra sustabdytas.
„Mitnija“ po „Rail Balticos“ pradėjo dalyvauti ir Kelių direkcijos konkursuose
Statybos įmonė „Mitnija“ anksčiau nėra dalyvusi Kelių direkcijos skelbiamuose konkursuose, išskyrus vieną - 2009 metais gautą 1,6 mln. eurų vertės užsakymą pastatyti Eismo informacijos centrą Vilniuje, Basanavičiaus gatvėje, šalia Kelių direkcijos pastato, rodo vieši VPT duomenys.
Į infrastruktūros statybos verslą „Mitnija“ atėjo, kai 2011-2013 metais kartu su „Kauno tiltais“ laimėjo itin didelius „Lietuvos geležinkelių“ užsakymus - šios įmonės už maždaug 110 mln. eurų statė europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos, už 95 mln. eurų - tiesė antrus kelius trijuose kituose geležinkelio ruožuose, už 75 mln. eurų - Vilniaus geležinkelio aplinkkelį.
„Kauno tiltai“ nuo 2003 metų yra gavę 507 mln. eurų vertės Automobilių kelių direkcijos užsakymų - daugiausia iš visų direkcijos samdytų rangovų.
„Mitnija“ ir „Kauno tiltai“, tiesa, atskirai, dalyvavo Kelių direkcijos dar 2014 metais skelbtame skelbtame eismo stebėjimo sistemos konkurse - jį laimėjo „Kauno tiltų“ ir „Fimos“ konsorciumas, o 4 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta tik šių metų sausį. Antroje vietoje liko „Mitnijos“ ir kitos „MG Baltic“ įmonės „Mediafon “, Švedijos „Swarco Sverige“ ir „Šiaulių plento“ konsorciumas, siūlęs 16,058 mln. eurų kainą.
Be to, „Mitnija“ dalyvauja didelės vertės greičio valdymo ir įspėjimo sistemų projektavimo ir įrengimo automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože. Pernai rugsėjį paskelbtas konkursas dar nėra pasibaigęs.
Seimas 2015 metų pabaigoje pritarė 170 mln. eurų vertės kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tačiau rangos konkursas iki šiol nėra paskelbtas. Kelių direkcija tikisi tai padaryti pirmąjį šių metų pusmetį.
D.Bradauskas posto neteko taip pat už neteisėtus ryšius su R.Kurlianskiu
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI ) vadovas Dainoras Bradauskas už šiurkščius tarnybinius pažeidimus ir galimus korupcinius ryšius su R.Kurlianskiu iš pareigų atleistas sausį - finansų ministras Vilius Šapoka tokį sprendimą priėmė, specialiai Finansų ministerijos komisijai ištyrus D.Bradausko veiklą. V. Šapoka tuomet teigė, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė koncerno „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams - 2015 metais susitikinėdamas su R.Kurlianskiu, D. Bradauskas informuodavo jį apie šių grupių mokestinių tyrimų eigą.
Finansų ministerijos komisija nustatė, kad 2015 metais VMI vadovas neskelbtuose susitikimuose su R. Kurlianskiu neteisėtai teikė infomaciją apie VMI 2013 ir 2015 metais atliktus „Vilniaus prekybos“ tyrimus, apie VP grupės akcininkų Juliaus Numavičiaus, Gintaro Marcinkevičiaus ir Mindaugo Marcinkevičiaus mokestinius patikrinimus.
Išvadoje nurodoma, kad D. Bradauskas nuolat teikė R.Kurlianskiui slaptą informaciją apie tyrimus, kitus verslininkus, įmones, iš anksto su juo derino būsimus VMI atsakymus. Kai kuriuose konspiraciniuose susitikimuose D. Bradauskas su R.Kurlianskiu aptarinėjo mokesčių vengimo schemas, nors tuo pat metu VMI vykdė „MG Baltic“ ir jo akcininkų mokestinius patikrinimus.
Už informaciją ir bendradarbiavimą R.Kurlianskis VMI vadovui žadėjo atlygį – politikų, su kuriais R.Kurlianskis palaikė glaudžius ryšius, paramą. Taip pat atsidėkodavo ir dovanomis, tačiau kokiomis – komisija neįvardijo.
Vieno iš sutikimų metu 2015 metų rugpjūtį R.Kurlianskis siūlė paramą bei tarpininkavimą D.Bradauskui santykiuose su politikais, pateikdamas tokios paramos pavyzdį ir minėdamas tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palaikymą ir išlaikymą poste.
Autoriai: Mindaugas Samkus, Roma Pakėnienė, Jūratė Damulytė
