„Atliekant ikiteisminį tyrimą politinės korupcijos byloje, surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 3 d. (prekyba poveikiu) ir 227 str. 3 d. (papirkimas)“, - rašoma STT išplatintoje informacijoje.
Anot jo, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad koncerno valdybos narys Raimondas Kurlianskis „MG Baltic“ naudai ir interesais valstybės tarnautojui, tuomečiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.
Taip pat surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. Kurlianskis „MG Baltic“ naudai ir interesais tuomečiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, rašoma STT pranešime.
Koncernas „MG Baltic“ savo ruožtu pareiškė nepadariusi nusikaltimo, o pareikšti įtarimai yra akivaizdus Specialiųjų tyrimų tarnybos ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise. „Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės“, - rašoma „MG Baltic“ pranešime spaudai.
Maksimali bauda – 2 milijonai eurai
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris Gintautas Bartkus papasakojo, kokių sankcijų galima imtis valdžios institucijos koncerno atžvilgiu, jei įtarimai pasitvirtins.
„Šituo konkrečiu atveju žiūrėkim, ką sako įstatymas ir kokios sankcijos gali būti taikomos teismo. Tai teismas gali įpareigoti uždaryti tam tikro juridinio asmens padalinį, gali skirti bausmę ir uždrausti tam juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla. Ir gali galų gale priimti sprendimą iš viso likviduoti tą juridinį asmenį per tam tikrą laiką. Arba dar asmeniui gali skirti baudą. Maksimali bauda, kurią įstatymas numato yra maždaug iki dviejų milijonų eurų, kitaip sakant 50 000 MGL.“, - sako advokatas.
„Tai visų pirma, juridinio asmens atsakomybė yra labiausiai kontraversiška institutas visoje baudžiamojoje teisėje. Ir toks yra dėl keleto priežasčių: jeigu mes nustatome konkretų asmenį, kuris pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir jis už jį atsako, tai klausimas tada yra prie ko čia dar yra ir juridinis asmuo? Nes tada gaunasi tarsi dviguba bausmė. Dėl to ir kontraversiška, nes ji yra taikoma konkrečiam juridiniam asmeniui, ne grupei. Tada kyla klausimas, kokiam juridiniam asmeniui. Šitoje „MG Baltic“ įmonių grupėje yra daugiau, nei 50 skirtingų juridinių asmenų ir daugiau, nei 3000 darbuotojų. Galų gale, jei jau baudi juridinį asmenį, rezultatas būna toks, kad nukenčia visi, ne tik tie, kurie galimai padarė nusikalstamą veiklą. Bet yra ir galimybė, kad paskyrus didelę baudą ir darbuotojai bus atleisti“, - teigia pašnekovas.
Realybė daug švelnesnė
Gintautas Bartkus taip pat teigia, kad realiausia sankcija prieš koncerną „MG Baltic“ yra bauda. O teismų praktikoje ši suma nėra itin skaudi ir didelė.
„Pasižiūrėkim, likvidavimas turbūt mažai yra tikėtinas, nes koncerno veikla yra be galo plati. Apribojimas užsiimti tam tikra veikla, bet čia labiau tada, kai tarkime įmonės gamyba pakenkia žmonėms, ir tada ji yra uždaroma. Bet čia irgi turbūt ne tas atvejis yra. Teismų praktikoje yra trys sankcijos: bauda iki 2 milijonų eurų, apribojimas veiklos, arba likvidavimas. Teismų praktikoje, ką teko rasti, tai galutinė bauda buvo apie 50 tūkstančių eurų. Bet tos praktikos retai būna, retai tokios bylos pasitaiko“, - tv3.lt naujienų portalui aiškina advokatas Gintautas Bartkus.
