Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.
Kaip nurodė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, daug sparčiau plintantis omikronas pakoregavo diskusijas ir paskubino priimti sprendimus dėl privalomo skiepijimo bent daliai profesijų.
„Žinome, kad asmens sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos yra pakankamai jautrios – ten didesnė rizika sustrigti, užkrėsti, pernešti. Taip pat turime saugoti sveikatos sektorių. (...)
Kadangi omikron skaičiai didėja tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tam, kad neturėtume didesnių diskusijų, pasirinktos šios grupės, nes jos yra jautriausios ir rizikingiausios“, – po Vyriausybės posėdžio komentavo ji.
„Esant poreikiui, šį sąrašą bus galima pildyti. Bet į Seimą keliauja šios jautriausios sritys“, – pridūrė viceministrė.
Paklausta, kodėl atsisakyta idėjos privalomai skiepyti tiek švietimo atstovus, tiek viešojo sektoriaus darbuotojus bei karius, ji aiškino, kad dabar paprasčiausiai nebuvo laiko dėl to daug diskutuoti.
„Turime pasirinkti pagrindines sritis, kurios turi didžiausią riziką. Tai sveikatos sektorius, nes turime užtikrinti paslaugas visiems gyventojams“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Anot viceministrė, gal medikai ir nesunkiai sirgs, bet turės izoliuotis, o dėl to triks visas procesas.
„Tai pirmojo etapo sprendimas, ateityje šis įstatymas gali pasipildyti kitomis grupėmis“, – pasikartojo ji.
Galės nuo šalinti nuo darbo ir atleisti
Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, kuris ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.
Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
1948 atvejai ir 17 mirčių
Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė septyni 70–79 metų žmonės, penki priklausė 80–89 metų grupei, trims mirusiesiems buvo 90–99 metai, taip pat mirė po vieną žmogų 40–49 ir 60–69 metų grupėse.
Pilnai paskiepyti buvo šeši mirusieji, po tris iš jų buvo 70–79 ir 80–89 metų.
Iš 7,3 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 636. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,9 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst. molekulinių (PGR) ir per 4,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 720 atvejų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis kiek išaugo ir siekia 11,9 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 515,9 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau nei 7,3 tūkst. žmonių.
