Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.
Nuo šiol atsisakoma serologinio tyrimo kaip varianto gauti galimybių pasą, jei asmuo yra skiepytas COVID-19 vakcina.
Nutarimui siūloma įsigalioti sausio 10 d.
Tiesa, kartu numatomas pereinamasis laikotarpis, kad asmenis, turinčius iki šio nutarimo įsigaliojimo datos gautus teigiamus antikūnų tyrimo atsakymus, kai šis tyrimas buvo atliktas po skiepijimo COVID-19 vakcina, kontaktiniu būdu aptarnauti ar paslaugas teikti galima 60 dienų nuo tokio tyrimo atlikimo dienos.
„Ekspertai taryboje pristatė atliktus vakcinų efektyvumo tyrimus taip pat dėl persirgusių, tai jokių rekomendacijų dėl to nėra. Tai dėl to niekas nesikeičia, ta galimybė išliks toliau, kol gausime kažkokius papildomus mokslo duomenis. Bet dėl vakcinuotų žmonių tie įrodymai, turint omenyje omikron atmainą, yra tokie, kad realiai alternatyva čia nebe labai gali būti, nes interesas kaip tik turėtų būti, kad kuo daugiau žmonių turėtų šviežią skiepą tie, kurie neturi suformuoto šviežio imuniteto persirgimu“, – posėdžio metu kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Ragina skiepytis sustiprinamąja doze
Vidaus reikalų ministerijos Vyriausybei teikiamame dokumente pažymima, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras 2021 m. gegužės 20 d. paskelbtame vertinime dėl serologinių antikūnų tyrimų įtraukimo į ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą nurodė, net jei antikūnų tyrimai rodo tam tikrą imuninį atsaką, nežinoma, ar antikūnų lygis yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.
Specialistai nuogąstauja, kad netrukus po teigiamo antikūnų tyrimo antikūnai taps neaptinkami, mat omikron variantas labiausiai besiskiriantis nuo kitų iki šiol aptiktų ir galimai susijęs su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laiko tarpui po vakcinacijos.
„Tik trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena. Skiepytis stiprinamąja doze galima praėjus 3 mėnesiams po pasiskiepijimo pagal visą skiepijimo schemą. Būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad gyventojams turi būti sudaryti skiepytis, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos“, – rašoma dokumente.
1948 atvejai ir 17 mirčių
Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė septyni 70–79 metų žmonės, penki priklausė 80–89 metų grupei, trims mirusiesiems buvo 90–99 metai, taip pat mirė po vieną žmogų 40–49 ir 60–69 metų grupėse.
Pilnai paskiepyti buvo šeši mirusieji, po tris iš jų buvo 70–79 ir 80–89 metų.
Iš 7,3 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 636. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,9 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst. molekulinių (PGR) ir per 4,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 720 atvejų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis kiek išaugo ir siekia 11,9 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 515,9 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau nei 7,3 tūkst. žmonių.
