Vyriausybė iki šiol tik po truputį atskleidžia mokesčių reformos ir švietimo tinklo optimizavimo planus. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane per 4 kadencijos metus yra numatyta apie 800 darbų.
Egzotiški žaliųjų pasiūlymai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja ir Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė teigia, kad viešojoje erdvėje pasirodantys pasiūlymai nėra įprasti.
„Vyriausybės veiksmų planas kaip ir yra sudarytas. Jame ir yra numatyti tie stambūs darbai, kuriuos Vyriausybė yra įsipareigojusi padaryti. Tik iki šiol išmetami tie klausimai, kurie sukelia viešų diskusijų, bet neužkariauja rinkėjų. Bet negalime sakyti, kad jie nėra svarbūs. Tas pats Darbo kodeksas ir Vaiko teisių apsaugos įstatymas buvo nagrinėti. Yra sprendimai, jei yra daromi, tik kartais nuo karto išlenda diskusinės temos, kurios „egzotiškai“ mūsų padangėje skamba“, - pasakoja VU TSPMI dėstytoja.
Visgi, politologė Ieva Petronytė tikina, kad valdžios prie kryžiaus kalti dar tikrai nereikia.
„Galima dar šiek tiek duoti laiko tam valdžios įsivažiavimui. Čia dar tik pusmetis įvyko. Ir va jau matome, kad rimtosios reformos bus pristatinėjamos. Tai gal taip iš karto nusivilti nereikia ir nieko nesitikėti ateityje, tai gal ir nevertėtų. Bet kita vertus, visada norisi pabaksnoti ir tų rimtųjų reformų imliau imsis. Čia toks dvipusis vaizdas. Bet prie kryžiaus valdančiųjų dar nekalčiau. Reikia tikėtis, kad Vyriausybės planas jis pajudės ir pagal jį bus iš tikrųjų dirbama“, - tikisi politologė I.Petronytė.
Keista, kad valstiečiai dar laikosi?
VU TSPMI dėstytoja I.Petronytė tikina, kad ir koalicijos ar valstiečių frakcijos skilimas dar tikrai nėra užprogramuotas ir matomas.
„Per pirmą pusmetį buvo nemažai apsistumdymo. Viskas prasidėjo dar nuo pačios koalicijos ir nelabai sklandžių santykių. O dabar jau ir iki pačios valstiečių frakcijos vidaus reikalų. Vėlgi, tos įtampos yra, politikoje jos yra normalu. Bet kol kas kažkokių griaunančių jėgų, ar masinio perbėgimo, ar skilimų, lyg dar ir nesimato. Tai čia tik pirmas pusmetis“, - situaciją vertina politologė.
„Bet ko galima tikėtis iš partijos, kurioje yra daugiau naujokų, nei senbuvių. Tas neapsižiūrėjimas yra natūralus. Įvertinkime ir tai, kad partija yra lydinys tarp partinių ir ne. Komandinis dvasios radimas gali užtrukti. Atsižvelgiant į šiuos faktorius pakankamai neblogai ta partija tarpusavyje laikosi. Atėjęs pirmą kadenciją dirbti būni žalias. Po to jis nyksta. Tai tam žalėjimui mažėjant, reikia tikėtis, kad didės ir įsivažiavimo greitis“, - tv3.lt naujienų portalui sako I.Petronytė.
Dviprasmiškumas – Seimo ypatybė
VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Seimo pirmininko patarėjas politologas Algis Krupavičius tikina, kad dažnai į viešąją erdvę išmestomis idėjomis kartais stengiamasi užpildyti darbotvarkės tuštumą.
„Visuomenės lūkesčiai Seimo atžvilgiu ir sprendimų greičio yra per dideli. Per pastarąjį dešimtmetį tik vienas Seimas, išrinktas 2008 metais, sprendimus priiminėjo labai greitai. Deja sprendimai tada nebuvo patys geriausi. Ką mes matome dabar, tai kad užsitęsė Vyriausybės formavimas, taip pat veiksmų programos rengimo procesas irgi nebuvo idealus. Taigi pirmieji akmenys krenta greičiau į Vyriausybės daržą, nei kad į Seimo. Dažnai svarstomi antraeiliai reikalai, tikrai ne tie svarbiausi. Ir savotiškai užpildoma darbotvarkės tuštuma, kuri kartais atsiranda. Bet negaliu sakyti, kad visi nagrinėjami klausimai yra tokie“, - pasakoja VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas.
„Įspūdis apie Seimo darbą yra dviprasmiškas. Vienu atžvilgiu tai yra gerų norų. Bet priėmimas tokių noru kartas nuo karto stringa. Arba diskusijos vyksta tikrai ne pačiais aktualiausias klausimais. Dviprasmiškumas turbūt yra pagrindinė dabartinio Seimo ypatybė“, - situaciją vertina A.Krupavičius.
Tačiau pašnekovas neatmeta, kad nors valdžios darbas nėra tobulas, viską reziumuojančių išvadų daryti dar nereikia. „Neneigiu, strigimas yra. Bet nuo Seimo darbo pradžios praėjo tikrai nedaug laiko. Tad daryti toli siekiančias išvadas yra tikrai gerokai per anksti. Dabartinis Seimas atrodo, kad pradeda savo veiklą gana lėtomis apsukomis, bet kažkokių kontraversiškų sprendimų nėra priėmęs. Kai kurie pirmaeiliai darbai yra rengiami. Vyriausybė turi veiksmų programą. Ir Seimo rezultatyvumas priklauso nuo to, kaip seksis Ministrų kabinetui“, - tv3.lt naujienų portalui sako A.Krupavičius.
Stato vežimą prieš arklį
Valstiečiai į rinkimus ėję su pokyčių ir reformų vėliava, regis nuo rimtųjų pažadų atsitraukia. Tačiau nors ir su mažiau reformų, politologas A.Krupavičius tikina, kad didžiausia problema visgi yra vežimo statymas prieš arklį.
„Manau, kad valstiečiai vykdys pažadus, kitaip partija praras reputaciją. Jie negali ignoruoti tai, kas buvo pasakyta rinkėjams. Tai kai kuriais atvejais jie bando tuos pažadus vykdyti. Kad ir pensijos, pavyzdžiui. Jos buvo padidintos. Kas tapo maža šviesele tunelio gale tiems, kuriems labiausiai tų pajamų reikia. Šitas Seimas bando girdėti, kas darosi visuomenėje. Keistai atrodo, kad pirmiausia yra pasiūloma galimas sprendimas, o po to bandoma pagrįsti ir argumentuoti. Tai čia kaip vežimą prieš arklį statyti. Tokia situacija kiša koją tiek Vyriausybei, tiek Parlamentui. Jei nebus šita tvarka keičiama, Seimas turės daug problemų ir koalicijos lauks ne pats maloniausias rytojus. O tų problemų jau ir dabar turi“, - situaciją vertina A.Krupavičius.
„Nematau didelių priežasčių, kodėl jau dabar galėtume kategoriškai teigti, kad šitas Seimas neįgyvendins lūkesčių ir pažadų. Bet tuo pačiu metu, negaliu pasakyti, kad darbas yra idealus, yra akivaizdžių problemų. Vyriausybė ne visai supranta, kad žaidžia su vežimo prieš arklį situaciją. Jiems trūksta susivokimo, kur problema tikrai yra“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja politologas.
