Visgi, premjeras S.Skvernelis tikina, kad nesiruošia daryti nepamatuotų ir skubotų reformų. Bet tikslias priemones tikslų įgyvendinimui ir toliau laiko paslaptyje.
Politologai kaip esminę susidariusios problemos bėdą įvardija tiesiog aiškios Vyriausybės vizijos neturėjimą.
Vyriausybė užsiima kosmetiniu remontu?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ir politologas Gintas Karalius teigia, kad žadėti rinkiminiai pažadai nebuvo įgyvendinti.
„Praeita Vyriausybė medaus mėnesį užtempė visą kadenciją. Šiandien problemos yra sudėtingos, per šimtą dienų padaryti kažką esminio yra gana sunku, bet šios Vyriausybės problema yra santykis su Seimu. Kuris dažnu atveju ne tai, kad nepadeda, o tiesiog trukdo. Tai yra gana paradoksali situacija, kai prieš rinkimus buvo kalbama valdančiosios daugumos, kad galios centras kelsis į Seimą, o Vyriausybė klausys Parlamento. O rezultatas yra netgi atvirkščias. O Vyriausybė, sakiusi, kad bus profesionalų, gavosi tiesiog technokratų. Žmonės žinomi, bet politiniame gyvenime yra svarbus kontaktai ir komunikacija. Šitos patirties jie neturi“, - situaciją vertina politologas.
Anot pašnekovo G.Karaliaus, esminių reformų galima tikėtis per pirmuosius dvejus ministrų kabineto darbo metus.
„Remiantis Lietuvos Vyriausybė patirtimi, jeigu norima jų tikėtis, tai tą reikia daryti kadencijos pradžioje. O tada prasideda ruošimasis naujiems rinkimams, vidinės partijų rietenos. Realios reformos, jeigu vyksta, tai turi būti pirmais, antrais metais. Kol kas šita Vyriausybė tikrai daugiau užsiima visiškai šalutiniais dalykais, o ne esminės reformomis, dėl kurių jei buvo išrinkti“, - pasakoja pašnekovas.
„Žmonės buvo nepatenkinti socialine atskirtimi, ekonomine padėtimi. Ir tuo, kad BVP kylant, jų gyvenimas negerėja. O Vyriausybė užuot dariusi esmines reformas, daro kosmetinius pakeitimus. Ir orientuojamasi į kažkokį skaičiuką. Pailginsime mokslo metus, tada gražiau atrodysime statistikoje. Čia yra tų technokratų mąstymas ir orientavimasis ne į plačią reformą, bet į vieno atsieto punkto pagerinimą“, - situaciją komentuoja G.Karalius.
Premjeras pranešti prastų žinių nenori
Politologui G.Karaliui klausimų kelia ir paties premjero kompetencija. „Nėra S.Skvernelis politikas su didele patirtimi, jis yra policininkas, gerbiamas savo srityje už reformas. Bet politikoje nieko jis nėra padaręs. Jo reitingų aukštumos yra keistas dalykas. Nes be to, kad susipyko su buvusia Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, daugiau didelių darbų viešoje erdvėje ir nelabai girdėjome“, - sako politologas.
Tylos dėl reikalingų reformų klausimui politologas mato ir kitą priežastį – artėjančius Prezidento rinkimus. „Iš kitos pusės, tai turbūt S.Skvernelis ruošiasi prezidento rinkimams. Ir nenori labai rizikuoti įvairias diskusijas keldamas. Jis geriau kalba aptakiai, aiškiai, mėgina palaikyti uniformuoto žmogaus įvaizdį. Ir vengia į sudėtingas temas, kurių nelabai ir išmano. Kaip aukštasis mokslas, pensijų reformos. Tai yra tokie dalykai, kai sprendimo, kad būtų visi laimingi, tikrai nebus. Čia reikia kažką aukoti. O kai ruošiesi rinkimams, nenori sakyti garsiai, kad kažkieno laukia aiškūs nemalonumai“, - teigia pašnekovas.
Visgi, vertindamas iki dabar atliktus ir pažadėtus atlikti darbus, politologas teigia, kad kol kas pačiai Vyriausybei nėra aišku jos tikrieji tikslai. „Mes matėme rinkiminę programą, tada Vyriausybės programą ir jos priemonių planą. Visi trys dokumentai buvo daugiau pageidavimų sąrašas, nei aiški vizija. Niekas nėra aišku, nepanašu, kad jie turėtų supratimą, ko jie siekia. Kalba apie darną, psichologinio klimato gerinimą, mažinti socialinę atskirtį. Bet aiškių etapų mes nematome. Kalbama ne apie kokybės kėlimą, bet apie statistinį dalyką, kurį galima pakeisti. Tai yra biurokratiškos Vyriausybės tipo mąstymas. Iš to ką matėme, tikėtis grandiozinių reformų yra sudėtinga“, - tv3.lt naujienų portalui sako politologas G.Karalius.
Laikas eina ne Vyriausybės naudai
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir valdybos fakulteto lektorė Rima Urbonaitė, kad naujoji Vyriausybė tiesiog pakartojo esamas problemas.
„Naujoji valdančioji dauguma po pergalės parodė, kad aiškios programos jie net ir neturėjo. Turėjome patvirtintą gana abstrakčią Vyriausybės programą. O ir vadinamieji profesionalai, kurie nedalyvavo rinkimų kampanijoje, net nerengė valstiečių programos. Ir akivaizdu, kad net ir su jais tie pirmieji žingsniai net nebuvo suderinti. Visi sutartinai pakartojo problemas, kurias reikia spręsti. Kol kas reikia suderinti visas stygas ir pagalvoti, kokią muzika Vyriausybė gros. Kol kas vyksta tas derinimas, dalis darbų yra daromi ganėtinai inertiškai. Bet problema yra tame, kad laiko nelabai yra tam“, - pasakoja politologė.
Dėl Vyriausybės neveiksnumo politologė kaltina aiškios vizijos nebuvimą. „Seime pastebima tiesiog politinė trumparegystė, gyvenama nuo rinkimų iki rinkimų. Per pusę metų įsivažiuoja, porą metų dirba ir prasideda rinkimų kampanija. Ir kadangi aiškios vizijos iš viso nėra, mūsų sisteminės problemos ne tai, kad nenyksta. Bet dar ir gilėja. Tai Vyriausybė bando įsivažiuoti, bet klausimas yra ar iš viso jai tai pavyks. Nes kol kas yra daugiau trypčiojimo vietoje, pasirodymo, kad jie yra pasiryžę ir tai padarys. Bet konkrečiais sprendimais jis nėra lydimas. Kol kas mes to nematome, o laikas eina ir tikrai ne Vyriausybės naudai. Nes rinkėjams buvo žadamos esminės, radikalios reformos ir dar ganėtinai greitos“, - susidariusią situaciją vertina R.Urbonaitė.
Nėra aiškios vizijos
Politologė R.Urbonaitė tikina, kad Vyriausybė net neturi aiškių darbo gairių.
„Kol kas S.Skvernelio pozicija yra tokia, kad reikia palaukti, nes mes dirbame, bet realiai nelabai yra ką daugiau pasakyti. Čia ir yra tas klausimas, kada bus tas pasakymas. Nes ir mokesčių klausimas turi paaiškėti iki liepos 1 dienos, kurių visi su nekantrumu laukia. Viskas yra gerai, kai dirbi tyliai ir pateiki visuomenei kažkokį rezultatą. Bet mes net nežinome į kurią pusę yra einama. Ir kiek reikės laiko tiems projektams parengti, į tai nėra atsakoma. Bet mes neturime net gairių. Vyriausybei reikėtų pačiai surasti receptą, kaip jie pristatinėja savo sprendimus visuomenėje. Bet kai tu nežinai, ką nori pasakyti, tai atsiranda tiesiog chaoso“, - pasakoja R.Urbonaitė.
„Šitai Vyriausybei jau reikia turinio, spartumo ir geros komunikacijos su visuomene, kuriai būtų pristatomi pagrindiniai sprendimai ir reformos. Dabar daugiau matome padrikų planų, o ne sisteminio modelio, pagal kurį ši Vyriausybė mėgins dirbti. Jei ministrų kabinetas nori, kad juos ateityje vadintų lūžio Vyriausybe, kada prasidėjo teigiami pokyčiai, tai jau reikia paskubėti. Aš labai tikiuosi, kad mes tai pamatysime. Laiko praėjo nedaug, bet tas laikas, kuris jiems buvo duotas kaip pasitikėjimo kreditas, jis po truputį senka“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja politologė R.Urbonaitė.
Prognozės neaiškios
Dokumente pažymima, kad Lietuvos ekonomika auga keletą metų iš eilės, tačiau šalis išsiskiria didele pajamų nelygybe, taip pat demografinė padėtis lieka labai sudėtinga – gyventojų nuolat mažėja, daug emigruoja.
Ataskaitoje teigiama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, mažėja nedarbas, didėja gyventojų pajamos, šiemet prognozuojama, kad šalies ekonomika turėtų augti dar sparčiau. Skirtingų institucijų vertinimu, šalies BVP padidės 2,4–3 procentais.
Tuo tarpu pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą Lietuva 2015 metais buvo tik 26 vietoje Europos Sąjungoje, matyti reikšmingi pajamų nelygybės skirtumai tarp kaimo ir miesto regionų, ir apie 30 proc. žmonių patiria skurdo riziką ar socialinę atskirtį – tai yra vienas iš didžiausių rodiklių tarp visų ES valstybių narių.
Pateikiamais duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkst. 333 gyventojai, 5 tūkst. 800 daugiau nei 2015 metais (44 tūkst. 533), 13 tūkst. 712 daugiau nei 2014 metais (36 tūkst. 621). Pasak dokumento, dėl emigracijos mastų kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms – per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.
Mažėjant darbingų žmonių skaičiui ir senstant visuomenei, ateityje Lietuva gali susidurti su sunkumais finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, konstatuoja Vyriausybė.
