Vestuvių planuotojai atviri – švenčių kainos kyla kasmet, gėlės, maistas ir specialistų paslaugos kainuoja tūkstančius eurų, o trokštamos vilos ir restoranai suvalgo didžiąją vestuvininkų biudžeto dalį. Keičiasi ir vestuvių mados, dviejų dienų puotos kaimo turizmo sodybose jau praeitis, vestuvės keliasi į miestą, prabangius restoranus ar terasas ant stogų.
„Čiop čiop“ renginių ir vestuvių organizatorė Živilė Aleknaitė sako, kad vestuvių kaina priklauso nuo poros norų ir pageidavimų, bet vidutinė kaina vienam vestuvėse dalyvaujančiam asmeniui prasideda nuo 50 eurų.
„Į šią kainą įeina vieta ir maitinimas, kartais – aptarnaujantis personalas. Kitos detalės jau skaičiuojasi atskirai. Dabar dominuojanti tendencija yra miesto vestuvės, žmonės renkasi urbanistines, unikalias vietas, vestuvės tampa mažesnės. Dviejų ar trijų dienų vestuvės nebėra tokios populiarios, šimto žmonių į vestuves jau beveik niekada nekviečia, o vestuvėse dažniausiai šoka iki 50 svečių“, – pasakoja Ž. Aleknaitė.
Žmonės nori vestuvių urbanistinėje erdvėje, nevengia betono, bet tuo pačiu nori sodo ir gamtos motyvo restorano viduje.
„Galima tilpti į 5 tūkst. (vieta ir maistas), bet galima išleisti ir mažiau, konkreti kaina priklauso nuo norų ir svečių skaičiaus. Tarkime, šį sezoną organizuojame keturių žmonių vestuves, bet dėmesio detalėms yra tiek pat. Netikėtų prašymų tikrai sulaukiame, dažnai kreipiasi į mus jau žinodami, kad nori kažko kitokio ir originalaus. Dažnai vestuvės atspindi jaunųjų charakterius: nuo visiškai juodų iki disko stiliaus šventės su keliais didžėjais ir disko rutulių pilna sale“, – aiškina „Čiop čiop“ renginių organizatorė.
Gaili gėlėms, bet ne maistui
Daugiau nei dešimt metų vestuves organizuojanti Inga Klimienė sako, kad protingi žmonės vestuves pradeda planuoti likus metams iki šventės, nes tada nereikia „stovėti eilėje ir dalyvauti aukcionuose dėl vietos ar paslaugų tiekėjų“.
„Visgi stebime ir naują tendenciją, kai jaunieji ima planuoti vestuves paskutinę minutę, mus tai stebina. Likus trims mėnesiams iki vestuvių jas suplanuoti galima, bet tai reiškia, kad suplanuotą sumą išleisite nekokybiškoms paslaugoms, nes rinksitės iš to, kas liko. O lieka ne patys geriausi tiekėjai, specialistai“, – aiškino švenčių profesionalė.
Lietuviai vestuvėms nori išleisti 10-12 tūkst. eurų, tiek skiria, kai šventėje dalyvauja 50 žmonių ir šventė trunka ne vieną dieną.
„Visgi jaučiasi, kad poreikiai nesutampa su turimu biudžetu, nes už 10 tūkst. eurų dviejų dienų vestuvių kokybiškai jau nepadarysi. Tokiu atveju turėtų būti vienos dienos vestuvės ir 30-40 žmonių. Žinoma, čia kalbame apie aukštesnio lygio vestuves, kai puota vyksta ne kaimo turizmo sodybos pirtyje“, – aiškina I. Klimienė.
Už šią sumą galima tikėtis vietos, maisto, gėlių, programos, fotografo ir vestuvių planuotojos paslaugų.
Vestuvių kainos kyla, per metus jos padidėjo apie 20-30 proc.
„Mitas, kad vestuvinę puokštę galima gauti už 25 eurus, už tiek net puokštės mamai nepirktumėte. Vestuvinių puokščių kainos prasideda nuo 100 eurų, puokštės stalui papuošti, jei norite išties gražios ir tinkamos – 300 eurų. Tiesa, ne visi suvokia, kokios brangios yra gėlės, kodėl floristams reikia atseikėti nemažai pinigų. Būna atsiunčia puokščių nuotraukų, kurios kainuoja kelis šimtus eurų, bet tikisi, kad padarysime tokią pačią už 50 eurų ir dar skundžiasi, kad brangu. Aš kartais raginu žmonės nueiti į turgų, pažiūrėti, kaip atrodo puokštės, kurios kainuoja 10-20 eurų ir savęs paklausti ar norite tokios puokštės ant savo stalo?“, – sako vestuvių organizatorė.
Žmonės nori grožio, papuoštų stalų, išskirtinumo ir tai gali garantuoti profesionalai, besisukantys vestuvių versle. Visgi dar daug jaunavedžių mano, kad samdyti vestuvių planuotoją yra beprotiškai brangu.
„Tai netiesa, planuotojai padeda sutaupyti, nes turi kontaktų ir „įrankių“, kaip galima taupyti. Vestuvių planuotojų kainos – skirtingos, vos baigusios mokslus ir pradedančios planuotojos už darbą gali prašyti apie 700 eurų, profesionalai yra dvigubai brangesni, jų paslaugos kainuoja 1,4-1,5 tūkst. eurų. Kainą didina ir patirtis, pasiekimai“, – tikino moteris.
Didžiąją dalį vestuvių biudžeto suryja šventės vieta, maistas ir alkoholis.
„Vidutiniško dydžio vestuvių, kuriose dalyvauja 50 žmonių, planavimas kainuos nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų, fotografo paslaugos taip pat kainuos nuo 1 iki 1,5 tūkst, tiek pat kainuos ir vestuvių vedėjas-didžėjus. Bet daugiausiai kainuos maistas, vieta, nakvynė. Žinoma, yra sodybų, kurios kainuoja ir 400 eurų, bet yra vietų, kur reikia sumokėti nuo 150 eurų už vieno žmogaus vietą“, – sakė vestuvių planuotoja I. Klimienė.
Jos klientų tarpe kaimo turizmo sodybos nėra populiarios, ieškoma išskirtinesnių vietų, norima, kad vestuvės būtų įsimintinos.
„Yra visokių žmonių ir visokių norų, tai lemia ne tik biudžetas, bet ir išsilavinimas, estetinis jausmas, vertės pajautimas“, – tikino moteris. Maistas jaunavedžiams taip pat svarbus, mišrainių, pasak vestuvių planuotojos, jau senokai neliko.
„Daug dėmesio kreipiame į maisto kokybę, jo pateikimą, indus. Žmonės nebijo eksperimentuoti, užsisakyti įdomesnius patiekalus. Žinoma, daug kas priklauso nuo vestuvių stilistikos. Jei tai miesto vestuvės, gali būti ir maisto furgonėlis, bet jei klasikinės vestuvės – maistas būna elegantiškas. Svarbi kiekviena detalė“, – sakė I. Klimienė.
Kaimą keičia miestas, gamtą – betonas
Elegantiškas miestiečių vestuves organizuojančios „Vestuvių vėjų“ bendrasavininkės Kamilė ir Lina sako, kad vestuvės, kuriose „viskas įskaičiuota“ ir kuriose siaus apie pusšimtis žmonių, kainuos nuo 14 tūkst. eurų. Tiesa, jaunųjų įvaizdis, drabužiai ir žiedai kainuos dar kelis tūkstančius eurų. Grožio procedūros nuotakai atsies kelis šimtus eurų.
„Vieni renkasi žiedus, kurie kainuoja 700 eurų, o kiti moka ir 3 tūkst. Paprastai vestuvėse dalyvauja iki 60 žmonių, rečiau apie 70-80, o štai šventė, kurioje dalyvauja apie 100 žmonių laikoma itin didele“, – sako vestuvių planuotojos.
Vestuvių vietos tradicijos taip pat keičiasi, kaimo turizmo sodybas keičia vilos, miesto restoranai ar netradicinės erdvės.
„Darosi vis populiariau vestuves atšokti miesto restorane, kur šventė trunka tik vieną dieną, bet yra kelių patiekalų vakarienė, gyva muzika, gražus vakaras. Visada raginame negailėti pinigų gerai muzikos grupei. Mažėja švenčių su nakvyne, žmonės nori trumpos šiuolaikiškos šventės su kokybišku maistu“, – aiškina vestuvių planuotojos.
Tiesa, yra kelios vietos, kurios nepraranda populiarumo jau daug metų.
„Vis dar populiarios vietos, kuriose graži gamta, graži aplinka. Tokiose vietose šventes renkasi tie, kurie sulaukia daug svečių iš užsienio, tarkime, jei tuokiasi emigrantai arba mišrios poros. Tokiu atveju norima parodyti, kokia Lietuva graži ir renkamasi ne restoraną, bet vilą užmiestyje, kur būtų ir gamtos“, – sakė šventes organizuojančios moterys.
Kartais pasitaiko ir keistesnių vestuvininkų norų: į šventę atvykti su sraigtasparniais arba vietoje tradicinės puotos suorganizuoti „festivalį“ su muzikos grupėmis, maisto bufetu ir šokiais, bet tokie iššūkiai vestuvių šventes organizuojantiems žmonėms nėra neįveikiami.
Lietuvaičiai dažniausiai nori dovanų „vokeliuose“, jaunavedžiai juose randa įvairių sumų, bet mažiausia suma – 100 eurų nuo vieno žmogaus. Tuokiantis bažnyčioje taip pat reikia pagalvoti apie auką. Bažnyčia neįvardija sumos, kurią reikėtų palikti, bet jaunavedžiai vidutiniškai bažnyčiai aukoja nuo 150 iki 250 eurų.
Vestuvinės nuotakos suknelės gali kainuoti nuo kelių šimtų eurų, jei perkama jau padėvėta, iki kelių tūkstančių, jie renkamasi dizainerių kuriamus drabužius. Suknelių nuomos kainos taip pat svyruoja nuo 500 iki 2 tūkst. eurų, kaina priklauso nuo suknelės naujumo, kolekcijos, populiarumo ir to ar ją reiks pritaikyti nuotaikos figūrai, ūgiui.
Vestuvės brangios, skyrybos irgi
„Skyrybų centro“ vadovas Saulius Vaikšnoras tikina, kad Lietuvoje kas antra santuoka baigiasi skyrybomis ir tai nėra pigus malonumas.
„Skyrybos gali kainuoti nuo 25 eurų iki 5 tūkst. eurų. Jei pora skiriasi bendru sutarimu – skyrybos bus pigesnės, jei kovoja – brangesnės, nes prisideda advokatai, žyminiai mokesčiai ir kitos išlaidos“, – sakė „Skyrybų centro“ vadovas.
Anot jo, skyrybos paprastai atsieina 30 proc. vestuvių kainos. S. Vaikšnoras atskleidė, kad apie 60 proc. besiskiriančiųjų turi bendrų finansinių įsipareigojimų bankams, kartais tai paskolos likusios dar nuo vestuvių, kitais atvejais – paskolos imtos remontuoti arba pirkti būstą. Bankai lengvai nepaleidžia ir išsiskyrusių sutuoktinių, vienas jų laiduoja už kitą, tą, kuris pasirenka išmokėti pasiimtą paskolą.
