Įtakos zonos
Ši istorija įvyko 2009 metais Alytuje. Tuo metu šio miesto kriminalistai neturėjo kada atsikvėpti – mat narkotikus platinusios gaujos, iš naujo norėjusios pasidalyti įtakos zonomis, ėmė „valyti“ savo aptarnavimo kvaišalais plotus ir keršyti konkurentams.
„Akistata“ jau yra rašiusi, kad dar 2011 birželį Vilniaus apygardos teismas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė (nuosprendis įsiteisėjęs – aut. past.) alytiškius Deividą Eidukevičių (pravarde Senis, Alytuje narkotikus platinusios Brazilkiniais vadinamos nusikalstamos grupuotės vadeiva), Aurimą Dusevičių, Žydrūną Kuniutį, Tomą Bušinską, pravarde Pingvinas ir Andrių Pisaravičių.
Teisme buvo įrodyta, jog šie vyrai 2009 metų kovą nusprendė pamokyti to paties miesto gyventojus, neva norėjusius suburti savo narkotikų platinimo tinklą – Gediminą Šerpenską ir garsų sportininką, kikbokso čempioną, daugkartinį kovinės savigynos Lietuvos čempioną ir prizininką Rolandą Agrbą.
Mat Ž. Kuniutis grupės vadeivai D. Eidukevičiui pranešė, kad vieną vakarą pas jį į namus atvyko G. Šerpenskas ir R. Agrba su dviems nepažįstamais vyrais ir pakvietė pasikalbėti. Išėjus į kiemą G. Šerpenskas jam, girdi, pasiūlęs jungtis prie jo – G. Šerpensko „šeimos“, nes kitaip jie taps priešais. Ž. Kuniutis tvirtino atsakęs, kad jokioms „šeimoms“ nepriklauso ir nenori priklausyti. Tuo metu išgirdo triukšmą ir bute likusio savo šuns lojimą ir atsigręžęs pamatė R. Agrbą išbėgantį iš namo su beisbolo lazda rankoje. R. Agrba mestelėjęs Ž. Kuniučiui, kad jį puolė šuo, tad trenkęs jam, sėdo į automobilį ir kartu su kitais atvykėliais išrūko iš kiemo.
Ž. Kuniutis, grįžęs į butą pamatė, kad beisbolo lazda gavo ne tik šuo, bet ir jo žmona. Ir visa tai įvyko mažamečio vaiko akivaizdoje!
Visa tai išgirdęs gaujos bosas D. Eidukevičius tuoj nurodė saviškiams peršauti kojas naujai iškeptiems konkurentams.
Vyrai puolė ginkluotis: Ž. Kuniutis iš T. Bušinsko gavo perdirbtą dujinį pistoletą „IŽ 79-8“, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais ir tris 9 mm kalibro šovinius, na o pats T. Bušinskas apsiginklavo irgi panašiu perdirbtu ginklu, kurį jam parūpino A. Dusevičius. A. Pisaravičius sėdo prie automobilio vairo, o kerštui pasiruošę „nindzės“ įsitaisė šalia. G. Šerpenskas buvo užkluptas Veiverių gatvėje prie namo. Iš važiuojančios mašinos T. Bušinskas su Ž. Kuniučiu ėmė pliekti iš turimų ginklų vyrui į kojas. G. Šerpenskui buvo peršautos ne tik abi šlaunys, bet ir tarpkojis. Vėliau tai ekspertai įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą.
Medžioklė su... tarpininkais
Užpulto ir sužaloto G. Šerpensko draugai irgi suliepsnojo kerštu. Po poros dienų – kovo 18-ąją – prie Užupių kaimo kapinių (Alytaus r.) susirinko broliai Rolandas (34 m.) ir Edvardas (28 m.) Agrbos, vilniečiai Gintautas Radžiūnas (40 m.), Ivanas Polyjanskis (42 m.), Ruslanas Čemel (34 m.) ir dar keletas alytiškių: Raimondas Petrauskas (31 m.), Aidas Ardzevičius (35 m.), Donatas Nedzinskas (29 m.), Mindaugas Sereika (31 m.), Saulius Orantas (44 m.), Žilvinas Karpuška (28 m.), Martynas Remeškevičius (25 m.), Saulius Labukas (32 m.), Arsenas Mesropjajnas (27 m.). Visi tarėsi, jog reikia kokiu nors pretekstu išvilioti T. Bušinską-Pingviną ir gerai jį pamokyti. Kadangi nė su vienu iš čia susirinkusių vyras nebūtų leidęsis į kalbas, buvo nutarta veikti kitaip – per T. Bušinsko pažįstamus susirasti T. Bušinsko brolį Donatą-Pingviniuką. Pirmiausiai buvo išsikviestas Vaidas K., pravarde Vaidelis. Jam paskambinęs S. Orintas pareiškė, jog nori pasikalbėti, o susitikus Vaidas K. buvo nuvežtas už Kaniūkų tilto, kur ten buvę vyrai gan nedraugiškai ėmė klausinėti, ar šis nepažįstąs D. Bušinsko. Suvokęs, kad bręsta kažkas negero, vyras ėmė tikinti, jog su jokiu Pingviniuku nebendrauja ir jo nepažįsta. Tačiau nurodė, kad šiuo reikalu galėtų padėti Danas B. Girdi, šis pažįstąs D. Bušinską.
Danas B. iš namų buvo ištemptas be striukės, tik su šlepetėmis. Atvežtas prie kapinių Danas B. tuoj gavo porą smūgių, kad taptų sukalbamesnis ir pasakytų, kaip surasti Pingviniuką. Nematydamas kitos išeities vaikinas parašė SMS D. Bušinskui, prašydamas susitikti prie vieno prekybos centro.
Nieko bloga neįtardamas Pingviniukas sutiko susitikti. Tuoj pat visa šutvė patraukė prie prekybos centro. Kai nieko neįtardamas D. Bušinskas pasirodė, prie jo priėjo du vyrai ir paprašė cigaretės. Nespėjęs nė mirktelti Pingviniukas buvo pargriautas, apspardytas ir jėga įsodintas į Ž. Karpuškos BMW automobilį. Visi vėl nuvažiavo prie Užupio kapinių, į šalia miško esančią automobilų stovėjimo aikštelę.
Numetė prie ligoninės
Pasak nukentėjusiojo D. Bušinsko, pirmiausia į kojas jam spyrė Ž. Karpuška, o tuomet ir kiti ėmė mušti bei spardyti. Dar vyras prisiminė, kad Ž. Karpuška badė su atsuktuvu, M. Remeškevičius kelis kartus trenkė pagaliu per galvą. Užpuolikai pagrobė telefoną, auksinį žiedą, nuplėšė sidabrinę grandinėlę nuo kaklo, nusegė laikrodį, paėmė raktus nuo namų. Duodamas parodymus nukentėjelis tvirtino, kad visko gerai nepamena ir stengėsi užpuolikų smarkiai nekaltinti.
Taigi, ištraukę Pingviniuką iš mašinos vyrai jį apsupo ir ėmė mušti. Vėliau gerai apdaužytas ir Ž. Karpuškos subadytas atsuktuvu D. Bušinskas buvo atvežtas į A. Mesropjano garažą ir ten surištas. Visą naktį vyrų būrys talžė jį lyg obuolį: kas kojomis, kas pagaliu, kas diržu, kas plaktuku ir vis klausinėjo, kaip surasti jo brolį Tomą. Nė vienas iš mušeikų netikėjo, kai Pingviniukas tvirtino, kad jo brolį jau suėmusi policija.
Ž. Karpuška vėliau tvirtins, jog laikęs dar ir asmeninį pyktį, nes Pingviniukas, girdi, lindęs prie jo žmonos...
Galų gale įsismarkavę egzekutoriai sugriebė replėmis Pingviniuko ausį ir ketino ją nuplėšti, tačiau pamatę, kad vyras jau netekęs sąmonės ir smarkiai kraujuoja, atrišo jį ir, nuvežę prie ligoninės, paliko. Medikai suskaičiavo, kad T. Bušinskui buvo suduoti ne mažiau nei 45 smūgiai į įvairias kūno vietas, o ekspertai konstatavo nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Sužalotas sportininkas
Tačiau karas tarp gaujų tais dviem susirėmimais nesibaigė. Tos pačios dienos – kovo 19-osios popietę Jonyno gatvės namų kiemuose Brazilkiniai užspeitė R. Agrbą. Iš pradžių „darbavosi“ Ž. Kuniutis, kuris bandančiam pabėgti R. Agrbai šaudė į kojas. Nors matė, kad kulka pataikė sportininkui į koją, nutarė auką vytis. Įsėdę į A. Dusevičiaus vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“, D. Eidukevičius kartu su Ž. Kuniučiu nuvažiavo R. Agrbai iš paskos. Pasiviję sužeistąjį šauliai jį užpuolė: Ž. Kuniutis R. Agrbą pargriovė, o D. Eidukevičius iššovė iš Kalašnikovo automato ne mažiau kaip šešis kartus. Į sportininko kojas susmigo ne mažiau nei 5 kulkos: jam buvo peršautos abiejų kojų blauzdos, vienos – šlaunis ir sužalotas pakinklis, lūžo abiejų kojų blauzdikauliai. R. Agrbai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, metus jis negalėjo vaikščioti.
Už tuos nusikaltimus Vilniaus apygardos teismas D. Eidukevičių, Ž. Kanitį ir A. Dusevičių nuteisė penkerių metų laisvės atėmimo bausme. T. Bušinskui ir A. Pisaravičiui tebuvo skirtos laisvės apribojimo bausmės. Pirmasis sutiko bendrabiauti su policija, o A. Pisaravičius išlipo iš balos sausas, nes buvo nustatyta, jog jis tik vežiojo šaulius ir jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė.
Brazilkinių krachas
Ir tai ne vienintelis nuosprendis. Po 2009-aisiais kovą įvykusių pasišaudymų Alytaus kriminalistai, turėdami pakankamai informacijos surankiojo visus Brazilkiniais vadinamos nusikalstamos gaujos narius.
Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas nuteisė „keršytojus“, o 2013 metų gruodžio pabaigoje Kauno apygardos teismas už grotų pasiuntė nemažai Brazilkinių, nelegaliai po Dzūkijos sostinę platinusių kvaišalus, savivaldžiavusių ir terorizavusių narkomanus.
Nusikalstamą susivienijimą sukūrusiems va¬deivoms D. Eidukevičiui-Seniui ir Kęstučiui Cikanui buvo skirtos 18 metų laisvės atėmimo bausmės, Aurimas ir Audrius Dusevičiai bei Kęstutis Gurskas nuteisti kalėti pataisos namuose po 15 metų, Ramyras Anufrijevas – 14 su puse metų, Rimas Taraška – 14 metų. Gintarui Daugirdai buvo skirta 8, Modestui Milkevičiui – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilmui U., padėjusiam pareigūnams atskleisti itin sunkius nusikaltimus, buvo skirti tik teismo įpareigojimai, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Beje, šiuo metu daugelis Brazilkinių nuosprendį apskundė ir skundai tebenagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme. Artimiausias posėdis numatytas vasario 12 dieną.
Pakako įrodymų
Pagaliau dėl Alytuje 2009 metais kovo 18-ąją įvykdyto D. Bušinsko užpuolimo, laisvės atėmimo ir sumušimo šių metų sausio pradžioje nuosprendį išklausė ir taip vadinama brolių Agrbų grupuotė. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjui Daliui Žilionui teko tikra „abrakadabra“ – nustatyti, kiek kuris kaltinamasis padarė nusikalstamų veikų, įvertinti jų elgesį ir skirti atitinkamas bausmes. Bylą nagrinėti buvo sudėtinga dar ir tuo, kad daugelis teisiamųjų „nieko nematė, negirdėjo, niekur nebuvo ir vienas kito nepažįsta“, o kai kuriuos jų net teko pargabenti iš užsienio, dar kiti dėl neaiškių priežasčių dažnai negalėdavo atvykti į teismo posėdžius. Tačiau vis tik nuosprendis, bent jau pirmosios intancijos teisme, paskelbtas.
Jau aprašiau, kaip broliai R. ir E. Agrbos su dar 12 savo bendraminčių apvelėjo šonus Vaidui K.-Vaideliui ir Danui B. bei sutrikdė sveikatą D. Bušinkui-Pingviniukui. Be to, kai kurie jų dar buvo kaltinami ir neteisėtu narkotikų disponavimu (kratų metu rasta 355 esktazio tabletes, kitokių psichotropinių medžiagų), nelegaliu ginklų laikymu, plėšimu.
Teismui pakako įrodymų, kad R. Agrba pažeidė viešąją tvarką, kai 2009 metų kovo 15-ąją atvažiavęs pas Ž. Kuniutį į namus, matant aplinkiniams ir mažametei, elgėsi įžūliai, trenkė beisbolo lazda Ž. Kuniučio žmonai ir šuniui, abiem sukeldamas fizinį skausmą.
Įrodyta, jog kaltinamasis R. Agrba padarė 4 nusikaltimus, vienas kurių yra nesunkus, o trys apysunkiai (viešosios tvarkos pažeidimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas ginklų laikymas, neteisėtas laisvės atėmimas). Taip pat teismas konstatavo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu vyras nebuvo teistas, yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, dirba ir gauna legalias pajamas. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nebuvo nustatyta R. Agrbos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinanti aplinkybė ta, kad jis padarė du nusikaltimus organizuotoje grupėje. Beje, ši sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiems 14 teisiamųjų.
Bausmės ir įpareigojimai
Tad teismas skyrė R. Agrbai 3 metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant 2 su puse metų. Taip pat R. Agrba buvo įpareigotas nebendrauti su kitais kaltinamaisiais, dirbti, sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nuo 24 iki 5 val. ryto būti namuose, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.
Kiti kaltinamieji: E. Agrba, G. Radžiūnas, D. Nedzinskas, M. Sereika, I. Polujanskis, R. Čemel (2 kartus teistas, teistumas neišnykęs), S. Orantas (suimtas, 2013 metų pabaigoje Kauno apygardos teisme nuteistas už nelegalų ginklų laikymą ir narkotikų platinimą 13 metų laisvės atėmimo bausme; šis nuosprendis apskųstas ir byla dar nagrinėjama apeliaciniame teisme) pripažinti padarę po 2 apysunkius nusikaltimus. Ir šiems vyrams buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės atidedant jų vykdymą porai metų. Teismas juos irgi įpareigojo nebendrauti vienas su kitu, dirbti, sumokėti nustatytas pinigų sumas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nuo 24 iki 5 val. ryto būti namuose. Kai kuriems iš jų teks atidirbti po 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Ž. Karpuška (praeityje teistas už melagingų parodymų davimą ir narkotikų platinimą, iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai) pripažintas kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto disponavimo narkotikais (pas jį rasta kanapių), nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir plėšimo (teisme pripažinta, jog jis kartu su R. Petrausku pagrobė D. Bušinskui priklausiusius papuošalus ir kitus daiktus) ir nuteistas 3 su puse metų laisvės atėmimo bausme.
Šešis kartus teistas R. Petrauskas, kuris šioje byloje buvo pripažintas padaręs panašius nusikaltimus kaip ir Ž. Karpuška, buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.
Realia laisvės atėmimo bausme – 2 metams ir mėnesiui – nuteistas ir A. Mesropjanas. Jam koją pakišo narkotikai ir ginklai. A. Ardzevičiui (6 kartus teistas ir teistumas neišnykęs) taip pat buvo paskirta reali 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Po du kartus praeityje teisti M. Remeškevičius ir S. Labukas buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes padėjo atskleisti organizuotos grupuotės padarytus nusikaltimus.
Žalą privalės atlyginti
Šiuo metu valstybės saugomas D. Bušinskas (vyras sutiko bendradarbiauti su policija ir padėjo išaiškinti Brazilkinių gaują – aut. past.) pareiškė 2660 litų (apie 770 eurų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Vyras tiek įvertino užpuolikų pagrobtus papuošalus ir kitus daiktus. R. Petrauskui ir Ž. Karpuškai solidariai teks atlyginti šį D. Bušinsko patirtą nuostolį.
Visiems nuteistiesiems, išskyrus A. Mesropjaną, solidariai teks atlyginti D. Bušinskui padarytą neturtinę žalą, kuri įvertinta 10 000 litų (beveik 2900 eurų) ir atlyginti Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą – 967,3 litų (280 eurų).
Na o dar trims nuteistiesiems teks padengti ekstradicijos išlaidas, kadangi buvo pasislėpę ir juos teko pargabenti iš užsienio valstybių: S. Labukui – 6932 litus (2009 eurus), A. Ardzevičiui – 7824 litus (2269 eurus), R. Petrauskui – 3253 litus (944 eurus).
Komentaras
Dalis Žilionis, Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas:
Nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Per tą laiką kai kurie kaltinamieji nepadarė naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, charakterizuojami teigiamai. Byloje nustatytų aplinkybių apie asmenis visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą. Nemanau, kad perpildytose mūsų įkalinimo įstaigose būtų galima pasiekti geresnių rezultatų. Vyrams paskirta daug įpareigojimų, kurių jiems teks laikytis, tad bet koks nuklydimas juos gali nuvesti už grotų.
Aurelija Žutautienė
