Štai gabenantieji narkotikus į Indoneziją, Tailandą, Pakistaną, Kiniją, Malaiziją, Saudo Arabiją ir dar kelias musulmoniškas šalis turėtų atminti, kad šiose šalyse taikomos itin griežtos bausmės už narkotikų kontrabandą – nusikaltusiems gali būti skiriamas įkalinimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė.
Kaip tik tokia bausmė dabar ir gresia Lietuvos piliečiui Mindaugui Verikui (28 m.) iš Marijampolės krašto, kuris sulaikytas Šiaurės Sumatros salos (Indonezija) Kualanamu tarptautiniame oro uoste. Medano muitinės padalinio vadovo Sisvo Suharto teigimu, M. Verikui gresia mažiausiai 15 metų nelaisvės bausmė ir 10 milijonų Indonezijos rupijų bauda. O jei teismas pritaikytų griežčiausią sankciją už narkotikų gabenimą, tai lietuviui gali būti paskirta ir mirties bausmė. Taip jau yra buvę keliems užsieniečiams. Buvęs Džakartos gubernatorius Džoko Vidodo, liepą laimėjęs Indonezijos prezidento rinkimus, kaip tik pastarosiomis dienomis yra pareiškęs, kad už narkotikų kontrabandą bausmių tikrai nešvelnins. Ir tai gali būti paskata teisėjams bausti visu įstatymų griežtumu.
Pirmos rūšies narkotikai
Į Kualanamu tarptautinį oro uostą M. Verikas atvyko iš Malaizijos Kvala Lumpūro oro linijų „Air Asia“ lėktuvu. Rentgeno aparatu patikrinus įtariamojo daiktus, buvo aptikta per 3 kilogramus aukščiausios kokybės metamfetamino. Indonezijos pareigūnai aiškinasi, ar įtariamas lietuvis galėjo priklausyti kuriam nors iš tarptautinių narkotikų platinimo tinklų. Naujienų portalo „Java Pos“ duomenimis, pareigūnams kilo sunkumų apklausiant įtariamąjį, nes jis buvo nelinkęs bendradarbiauti ir prastai kalba angliškai. Išsiaiškinta tik tai, kad M. Verikas, kol pasiekė Indoneziją, apkeliavo vos ne pusę pasaulio. Lėktuvo bilietai rodo, kad jis atskrido iš Nigerijos per Honkongą ir Malaiziją.
Anot vietos policijos, įtariamasis turėjo Lietuvos Respublikos pasą, lėktuvo bilietus ir įlaipinimo kortelę su savo asmens duomenimis.
„Patikrinę krepšius, pareigūnai aptiko kristalų likučių, todėl jiems kilo įtarimų, ir bagažas buvo nuodugniai patikrintas rentgeno aparatais. 449 gramai metamfetamino buvo rasta sidabro spalvos rankinėje, 406 gramai – raudonoje, 415 gramų – rudoje ir 2 kilogramai – mėlynoje rankinėje“, – teigė muitininkų atstovas S. Suhartas.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad lietuvis gabeno pirmarūšį metamfetaminą, Indonezijoje vadinamą „šabu šabu“.
Drebančios rankos
Anot pareigūnų, šiemet, palyginus su ankstesniais metais, narkotikų kontrabandos į Indoneziją sumažėjo. 90 proc. kvaišalų šalį pasiekia iš Malaizijos ir tik 10 proc. – iš Europos šalių. Vietos pareigūnai dažniausiai sulaiko iš Vietnamo, Tailando ir Malaizijos kilusius narkotikų prekiautojus, tačiau pastaruoju metu pastebimas ir piliečių iš Europos šalių suaktyvėjimas. M. Verikas yra pirmasis Šiaurės Sumatroje dėl narkotikų gabenimo įkliuvęs lietuvis, tačiau pačioje Indonezijoje lietuviai jau žinomi ir anksčiau. Šių metų rugpjūtį dėl narkotikų gabenimo Balio saloje jau buvo sulaikytas Lietuvos pilietis V. L. (41 m.). Jis taip pat gabeno kristalinį metamfetaminą. V. L. kartu su žmona į Balio Denpasaro tarptautinį oro uostą atvyko iš Honkongo ankstų rugpjūčio 11-osios rytą. Pareigūnai vėliau žurnalistams pasakojo, kad lietuvis iš karto buvo įtartinas. „Jis vis baugščiai dairėsi, atrodė sutrikęs, – sakė vienas pareigūnų. – O kai keleivių bagažo patikros punkte jo bagažas buvo padėtas po rentgeno aparatu, vyrui pradėjo drebėti rankos, jį išpylė prakaitas. Tuomet ir pamatėme, kad kuprinėje yra folija apvyniotas paketas.“
Pirmajame pakete pareigūnai rado 944 gramus metamfetamino. Patikrinę kitus V. L. krepšius, rado dar 2 paketus: viename jų buvo 1,982 gramo metamfetamino, o kitame – 986 gramai. „Tad iš viso buvo aptikta beveik 4 kilogramai metamfetamino, – sakė pareigūnas. – Tai didžiausia narkotikų siunta ne tik šiais metais. Tokio didelio kiekio mes nebuvome sulaikę jau keletą metų.“
Po patikros V. L. ir jo žmona buvo uždaryti į areštinę. Bet po to, moteriai nepateikus jokių įtarimų, ji buvo paleista.
Tiek daug narkotikų atvežusiam V. L. gresia mirties bausmė. Kaip ir dar vienai rusaitei, kuri muitininkams įkliuvo panašiai tomis pačiomis dienomis, kaip ir M. Verikas. Rusijos pilietė Aleksandra Magnajeva buvo sulaikyta Balio oro uoste, į kurį ji atskrido iš Honkongo. Jos dviejose rankinėse muitininkai surado 2,1 kilogramo metamfetamino. Balio oro uosto muitinės viršininkas Budis Haržantas tuoj po sulaikymo paskelbė, kad rusė prisipažino, jog atvežė narkotikų krovinį paprašyta savo kiniečio sugyventinio. Tačiau ši mergina – ne naujokė narkotikų platinimo rinkoje. Anksčiau ji yra vežiojusi kvaišalus po visą Aziją.
Ilgi nelaisvės metai
Indonezijoje nusikalstamumas nėra didelis. Jau daugiau nei 10 metų, kai kasmet čia nužudomas vos vienas kitas žmogus. Interpolo duomenimis, 100 000 gyventojų Indonezijoje tenka 0,5 žmogžudystės, kai tuo metu Hondūre – net 91,6, Salvadore – 69,2, Rusijoje – 10, Lietuvoje – 6 žmogžudystės. Civiliai gyventojai čia negali turėti jokių ginklų. Nepaisant to, kalėjimai perpildyti. Šalyje yra 114 000 kalinių, nors kalėjimuose vietų – tik 75 000. Teismai ypač griežti narkotikų vežėjams, prekeiviams.
Beje, 2009 metais Indonezijoje buvo smarkiai sugriežtintos bausmės, susijusios su narkotikais. Bauda ar kelių mėnesių kalėjimas gali būti skirta net tėvams, kurie nepraneša, kad jų vaikas vartoja narkotikus. O net ir už nedidelį kiekį narkotikų ar jų vartojimą bausmė padidinta iki 9 metų. Narkotikų vartojimas laikomas sunkia kriminaline veikla. Dėl tokių griežtų bausmių Indoneziją puolė užsienio šalys, tvirtindamos, jog narkotikų vartojimas yra liga, o ne kriminalinė veikla. Tačiau Indonezija atkirto, jog narkotikus vartoti niekas neverčia – tai daryti pasirenkama.
2010-ųjų gegužę 5 metams laisvės atėmimo buvo nuteistas profsąjungų veikėjas, kuris į Indoneziją atskrido iš Australijos. Užsienietis buvo oficialios delegacijos narys, tačiau oro uoste tarnybinis šunelis, išmokytas ieškoti narkotikų, užuodė, kad vyras turi kvaišalų. Po kratos buvo rasta 1,7 gramo marihuanos. To užteko, kad užsienietis atsidurtų kalėjime. Tad kai randami net kilogramai, bausmės sušvelninimo neverta tikėtis
Šiemet liepos 23-iąją Prancūzijos pilietis Fransua Žakas Žiuli (49 m.) už narkotikų gabenimą buvo nuteistas 15 metų nelaisvės. Sausio 19-ąją jis atskrido iš Senegalo sostinės Dakaro į Denpasaro tarptautinį oro uostą. Kaip ir lietuviai, čia jis buvo sulaikytas patikrai, jo lagamino dugne buvo rasta 3 kilogramai metamfetamino, kurio vertė – maždaug 1,4 milijono litų. Teisme vyras prisipažino, jog narkotikus Dakare jam perdavė Gambijos pilietis, pasivadinęs Džonu Narko, ir už sėkmingą pervežimą pažadėjo sumokėti 4000 dolerių (10 335 litus).
Nors prokurorai kaltintojai prašė F. Ž. Žiuli skirti 17 metų nelaisvės bausmę ir 2,3 milijono litų dydžio baudą, teisėjai prancūzo pasigailėjo ir paskyrė jam 15 metų bausmę bei 1,8 milijono litų dydžio baudą.
F. Ž. Žiuli advokatas po teismo sakė, jog apeliacijos jie neteiks, tačiau piktinosi tokia griežta bausme. „Manau, kad teisėjai turėjo atsižvelgti, jog prancūzas yra psichiškai neįgalus, bedarbis ir visą gyvenimą buvo priklausomas nuo motinos. Jis paprasčiausiai norėjo būti savarankiškas ir užsidirbti pinigų. Manau, kad F. Ž. Žiuli ir dabar iki galo dar nesuvokia savo veiksmų“, – visuomenę bandė sugraudinti nuteistojo advokatas.
Beje, kitas prancūzas – Teris Klodas Džozepas Veržė (47 m.) – gegužę buvo nuteistas 10 mėnesių kalėjimo. Šių metų sausio pradžioje jis buvo sulaikytas vienoje Denpasaro gatvių, o jo kišenėje buvo rasta 112 gramų kokaino už maždaug 120 000 litų. Šiam vyrui pavyko įrodyti, jog kokainas buvo skirtas tik jo reikmėms, dėl to jis sulaukė itin švelnios bausmės. Jeigu jam nebūtų pavykę to įrodyti, T. K. Dž. Veržė už grotų būtų sėdęs mažiausiai 20 metų.
Nesigaili ir moterų
Šių metų pradžioje Surabajos miesto apygardos teismas 14 metų kalėjimo bausme nuteisė britę Andrėją Rut Voldek (43 m.). Jai dar teks sumokėti ir 430 000 litų dydžio baudą.
Mokytoja iš Pietų Anglijos A. R. Voldek buvo sučiupta 2013 metų balandį. Pusantro kilogramo metamfetamino buvo rasta jos viešbučio kambaryje, apatinių rūbų stalčiuje. Moteris teisinosi, jog narkotikus gabenti paprašęs jos gyvenimo draugas, kuris gyvena Kinijoje.
Pačios griežčiausios – mirties – bausmės pernai sausį sulaukė britė Lindsė Sendiford (57 m.). Moteris į Balio salą atgabeno beveik 5 kilogramus kokaino (maždaug 7 milijonų litų vertės). Ji buvo sučiupta 2012 metų gegužę, kai iš Tailando sostinės Bankoko atskrido į Denpasaro tarptautinį oro uostą. Per keleivių bagažo patikrą jos lagamine ir buvo rasti narkotikai.
Teisme L. Sendiford aiškino, jog narkotikus gabenti ji buvusi priversta, mat nusikaltėliai grasino nužudyti jos vaikus. Sulaikytoji bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo surengti slaptą operaciją, per kurią buvo sučiupti 3 įtariami narkotikų kontrabandininkai iš Didžiosios Britanijos ir vienas Indijos pilietis. Net prokurorai, palaikantys kaltinimą teisme, prašė skirti šiai britei tik 15 metų kalėjimo, pabrėždami, kad ji nusipelnė gailestingumo, tačiau Denpasaro apylinkės teismas buvo negailestingas.
Teismo kolegijos narys Bagusas Komangas Vijaža Adi pareiškė, kad šioje byloje „nėra jokių lengvinamųjų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti skirta švelnesnė bausmė“.
Pernai rugpjūtį 3 teisėjų kolegija atmetė ir britės apeliaciją.
Populiariausi – kristalai
Indonezijos salos, o ypač Balio sala, sutraukia daugybę turistų. Daugelis šią salą vadina rojumi žemėje, tačiau, pasirodo, net ir rojuje reikia narkotikų, norint visiškai atsipalaiduoti. Tuo ir naudojasi narkomafija. Į Indoneziją daugiausia įvežama metamfetamino bei kokaino, bet pasitaiko ir ekstazio, marihuanos.
Jauni, pasiturintys indoneziečiai taip pat pamėgo narkotikus, ypač – metamfetamino kristalus, kurių gramas čia kainuoja 420 litų. Vietinių „šabu šabu“ vadinami kristalai šiuo metu populiarūs visame pasaulyje, tik jų kaina kitur žymiai mažesnė, tad narkotikų prekeiviai, norėdami užsidirbti daugiau, ir nukreipė savo žvilgsnius į Indoneziją.
Šios šalies policijos pareigūnai įsitikinę, jog turistų pamėgtos salos yra apraizgytos narkomafijos tinklais. Teisėsaugininkai ypač sukruto po 2011 metų rugsėjį nutikusio įvykio, kai Ugandos pilietė Mogambė Fibė Anet (41 m.) buvo rasta negyva viešbučio kambaryje. Ištyrus mirusiąją, jos skrandyje buvo rastos 82 metamfetamino kapsulės (1,12 kg). Vėliau pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad moteris į Balį atvyko iš Kenijos. „Kadangi Indonezijoje puikiai išvystytas turizmas, tarptautinė narkotikų mafija tuo naudojasi. Kvaišalų gabentojas, arba „mulas“, apsimeta turistu ir nepastebėtas įslenka į šalį, o kartais narkotikai taip nukeliauja ir į Malaiziją, Filipinus ar Naująją Gvinėją, Australiją, tad mūsų šalis būna ir tarpinė stotelė. Bet vis tik dažniausiai „turistuose“ gabenami narkotikai „nusėda“ Indonezijoje“, – žurnalistams pasakojo narkotikų skyriaus pareigūnas.
Skriaudė dar mažą
Beje, dėl narkotikų įkliuvusių lietuvių, narkotikų kurjerių, gyvenimo istorijos – viena už kitą liūdnesnės. Gabenti narkotikus dažniausiai susigundo vos galą su galu suduriantys bedarbiai, bankrutavę verslininkai, naivuoliai, svajojantys taip pagerinti savo finansinę padėtį. Bet dažniausiai svajonės pasibaigia kalėjimo kameromis. Kaip ir M. Verikui, kurio likimas tikrai nepagailėjo nuo pat mažens. Mindaugas, kaip ir 2 jaunesni jo broliai, vaikystę praleido globos namuose Avikilų kaime (Marijampolės sav.).
Berniukų tėvų gyvenimas po tuo pačiu stogu truko tik apie 5 metus. Šunskų seniūnijoje gyvenusi šeima netruko patraukti valdžios tarnautojų dėmesį.Tėvas Valdas nuolat girtaudavo, dažnai būdavo žiaurus, agresyvus. Trijų vaikų motina Vilma nemėgo tvarkytis namie, valkataudavo, ieškodama pramogų ir lengvabūdžių kompanijų, nevengdavo stiklelio. Beveik pamečiui gimę 3 vaikai neretai likdavo be tėvų priežiūros, tarsi augindavo vienas kitą. Alkani ir nešvarūs mažyliai sulaukdavo kaimynų dėmesio ir užuojautos bei pagalbos.
Kai sutuoktiniai nusprendė išsiskirti, Vilma į netoliese esančius savo tėvo namus pasiėmė tik 2 sūnus, o pirmagimis Mindaugas liko kartu su tėvu pas šio motiną. Po kelerių metų Vilmos tėvas pardavė savo namo dalį, tad Vilma su dviem vaikais turėjo išsikraustyti. Naujieji pastogės šeimininkai patys išnešė į lauką Vilmos baldus, rakandus ir, uždengę polietileno plėvele, paliko. Nors V. Verikienė galėjo grįžti į anksčiau kartu su buvusiu vyru turėtą butą, tačiau ne tai jai rūpėjo. Palikusi du sūnus kaimynei, ji išvyko. Po kurio laiko berniukai buvo perduoti Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Kadangi V. Verikienė tuokart prapuolė kaip į vandenį, jos 2 sūnūs tapo globos namų gyventojais.
O Mindaugas dar kurį laiką gyveno pas močiutę, tačiau šiai mirus ir pats atsidūrė Avikiluose. Tėvai nelankė savo sūnų, jais nesidomėjo, todėl Marijampolės teismo sprendimu iš jų buvo atimtos tėvystės teisės ir priteisti alimentai vaikams išlaikyti.
Kaip tik tuo metu „Akistatos“ korespondentė lankėsi Avikiluose ir bendravo su broliukais Verikais, kartu su naująja mama (darbuotoja) ir dar 8 įvairaus amžiaus vaikais gyvenusiais atskirame globos įstaigos šeimos namelyje.
Mažieji Verikai tuokart atviravo, kad jie, gyvendami su tėvais, dažnai šiuos matydavo pasigėrusius ir besimušančius, tad delniukais užsispausdavo ausis, jog negirdėtų triukšmo. O neretai ir patys pajusdavo skaudžią tėvo ranką. Būdavo, kad dėl tėvų grumtynių broliukai naktį išbėgdavo į laiptinę ir į butą sugrįždavo tik ryte. Nuolat įsibaiminę mažamečiai kasdien tyrinėdavo, ar tėvai parėjo girti, ir spėliodavo, kaip praleis dar vieną naktį, po kurios vėl reikės eiti į mokyklą ir stengtis neužmigti per pamokas.
Sudužusios svajonės
Ir Mindaugo mokytojai, ir Šunskų seniūnijos darbuotojai tuomet pasakojo, kad Valdas Verikas, būdamas girtas, labai mušdavo savo vyriausią sūnų, tačiau Mindaugas vis tiek teturėjo tik vieną svajonę – grįžti pas tėvą. Likimas taip susiklostė, kad pilnametis Mindaugas buvo sugrįžęs pas tėvą ir jo naująją moterį, tačiau čia elgėsi taip, kaip kadaise jo tėvas. Kai vaikinas sumušė pamotę, ši jam parodė duris.
Vyrukas, ieškodamas pragyvenimo šaltinio, blaškėsi po pasaulį, tačiau, jo artimųjų teigimu, dirbti tingėjo. Vagiliaudamas buvo įkliuvęs Lietuvoje, Anglijoje. Ten apvogti žmonės surengė jam linčo teismą ir taip sudaužė, kad skilo kaukolė. Nuo tada Mindaugo galvoje tebėra metalinė plokštelė ir didžiulis randas.
Mindaugą žmonės dar prieš kelias savaites matė Marijampolėje ir todėl dabar stebisi, kaip jis sugebėjo taip greitai atsidurti kitame pasaulio krašte.
Beje, Mindaugui pavyzdžiu netapo jo abu jaunesnieji broliai, augę tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau vėliau tvirtai įsikibę į gyvenimą. Vienas jų gyvena ir dirba gimtinėje, kitas – užsienyje. Mindaugas, matyt, tikėjosi prasigyventi kitokiu – greitesniu ir lengvesniu – būdu, tačiau matome, kas iš to išėjo.
Tokių kaip Mindaugas – šimtai. Štai buvusi šiaulietė Daiva 6 metų ir 4 mėnesių nelaisvės bausmę atliko Brazilijoje, Porto Alegrės kalėjime.
Daiva, Anglijoje apsigyvenusi lietuvė, kvaišalų pervežimu susigundė, kai narkotikų platintojai pažadėjo sumokėti už jos sūnaus mokslus koledže. Moteris įkliuvo Salgado Filjo tarptautiniame oro uoste. Kokainą, supakuotą į prezervatyvus, ji buvo susikišusi į vaginą. Ir nors atrodė, kad tai labai patikima vieta, bet moteris oro uoste nervinosi, atrodė išsigandusi, ir tai patraukė muitininkų dėmesį. Šie yra įgudę ir labai greitai pastebi tuos, kurie, laukdami eilėje prie patikros, nervingai trypčioja. Moteris buvo pakviesta į atskirą kambarį. Čia jos paklausė, ar ji neveža kokių nors draudžiamų daiktų. Daiva dar bandė tikinti, kad nieko neturi, tačiau akylos pareigūnės liepė jai nusirengti, jog galėtų detaliau apžiūrėti. Netrukus muitininkės ištraukė, atrodė, taip sumaniai slėptą paketą.
O lietuvis Artūras K. (25 m.) nelaisvės neiškentė. Jis nusižudė Margaritos saloje (Venesuela), San Antonio įkalinimo centre. Artūras buvo sulaikytas, kai Santjago Marino tarptautiniame oro uoste ketino sėsti į lėktuvą ir skristi į Angliją. Bet oro uosto pareigūnai, patikrinę lietuvio lagaminą, jame rado 3 keramines vazas, susuktas į užuolaidą. Vazose buvo sukišta net 11 kilogramų heroino.
Po to Nueva Espartos valstijos teismas pripažino Artūro kaltę gabenus itin didelį kiekį narkotikų ir paskyrė jam 8 metus kalėti. Šį nuosprendį gynėjui apskundus, aukštesnės instancijos teismas bausmės nesušvelnino. Teisme Artūras pats patvirtino, jog bylos faktai yra teisingi. Išgirdęs teismo nuosprendį ir supratęs, kad išeiti į laisvę mažiausiai 6 metus nepavyks, vaikinas persipjovė riešus, tačiau tąkart buvo išgelbėtas. Bandymą nusižudyti jis pakartojo po 4 mėnesių – nušoko nuo įkalinimo įstaigos stogo ir žuvo vietoje.
Po visą pasaulį
Daugiausia narkotikų kurjerių iš Lietuvos įkliūva Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Pernai iš 138 Norvegijoje suimtų lietuvių 64 buvo dar tik kaltinami ar jau atliekantys bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Statistikos duomenimis, Lietuvos piliečiai į Norvegiją įveža beveik pusę viso sulaikyto amfetamino kiekio.
Tačiau narkotikų platintojų geografija labai plati. Kartais net sunku suvokti, kaip lietuviai galėjo atsidurti kurioje nors egzotinėje šalyje, nors ir sakoma, kad žvirblį ir lietuvį galima rasti bet kuriame pasaulio krašte.Vienas kitas mūsų tautietis jau yra įkliuvęs Tanzanijoje, Panamoje, Ganoje, Mongolijoje. Prieš metus Naujojoje Zelandijoje teismo nuosprendį išgirdo lietuvis Rokas Karpavičius-Voras (33 m.). Nors šioje tolimoje šalyje jis buvo vadinamas narkobaronu, tačiau sulaukė švelnios – vos 6 metų ir 3 mėnesių – bausmės. Voras buvo pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo ir LSD importavimo į Naująją Zelandiją.
R. Karpavičius 2011-ųjų gruodį pagal tarptautinį arešto orderį buvo sulaikytas Rygos tarptautiniame oro uoste, kai ketino vykti į Turkiją. R. Karpavičiaus advokatai Latvijoje išbandė visas įmanomas teisines priemones, kad jų ginamasis tik nebūtų išduotas Naujajai Zelandijai, tačiau Latvijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė lietuvį perduoti šios šalies teisėsaugininkams.
Žana Kapustina
