Kalbant apie tiekimą tiesiogiai į Ukrainos kovos zoną, Rusijos kariuomenė labai priklauso nuo geležinkelių tiekimo. Dar prieš karą Ukrainoje Rusijos kariuomenė atliko daugybę tyrimų, siekdama optimizuoti saugumo pajėgas, daugiausia dėmesio skirdama geležinkelių transportui.
Tačiau tai turi ir trūkumų – Rusijos armija yra neproporcingai priklausoma nuo geležinkelių, kaip svarbių arterijų, – dėl to susidaro 30 kilometrų ar daugiau transporto spūstis, kaip, kad siekiant užpulti Kijevą praėjusį pavasarį.
Iš dalies dėl to, kad neįmanoma užtikrinti tiekimo kolonų saugumo, kartojasi probleminės Afganistano ir abiejų Čečėnijos karų patirtys. Kai Rusijos kariuomenė negali patekti į geležinkelius, sugriūna visa jos logistikos sistema.
Rusų veržimasis į rytus nuo Kijevo buvo pralaimėtas, nes jiems nepavyko užsitikrinti geležinkelių, einančių per Černigovo ir Sumų sritis, kontrolės. Kai tokius miestus kaip Nižinas, Černigovas ir Sumai atkakliai gynė Ukrainos kariai, rusai turėjo aprūpinti savo karius sunkvežimiais į rytus nuo Kijevo – ir tai nepavyko, nes Rusijos kariuomenė negalėjo pasitraukti toliau nei 90–100 km nuo savo karių. Be to, tokiu atstumu Rusijos Federacija gali aprūpinti savo dalinius tik gynybinėms operacijoms vykdyti.
Dabar Donbase, Chersono ir Zaporožės regionuose rusai sukūrė stabilesnį geležinkelių tiekimą savo kariams. Tai leidžia Maskvai tiekti dešimtis tūkstančių tonų artilerijos amunicijos, kuri naudojama kiekvieną savaitę, taip pat pervešti rezervinius tankus, haubicas ir kitą techniką, reikalingą didžiuliams Rusijos kariuomenės materialiniams nuostoliams kompensuoti, taip pat kurą.
Buvo atliktas plataus masto Rusijos gynybos ministerijos struktūrų optimizavimas visais lygiais; pasikeitė tiekimo schemos; formuojami dideli logistikos centrai, įdiegta užsakomųjų paslaugų sistema; padidintas materialinės, transporto, techninės, veterinarinės ir sanitarinės pagalbos efektyvumas; taip pat patobulinta operatyvinė priežiūra ir komunalinių paslaugų teikimas kariniams daliniams ir kitoms organizacijoms.
Dėl šių daugybės pakeitimų nukentėjo visos palaikymo sistemos. Trūksta detalių remontui, negalima sutaisyti daugelio ratinių ir šarvuotų mašinų.
Pietinėje karinėje apygardoje bankrutavusios tankų remonto gamyklos smarkiai pablogino galimybes atlikti kapitalinį apdaužytos ir nebeeksploatuojamos įrangos remontą.
Savo ruožtu rūšiavimas jokiu būdu nėra begalinis; apskritai yra nedaug atsarginių bėgių ir jie yra sutelkti aplink pagrindines geležinkelio sankryžas – Maskvą, Sankt Peterburgą ir Brianską. Visi Pskovo, Belgorodo ir Kursko regionų geležinkeliai yra vieno bėgio.
Ir jei šiose vietose kažkas nuvažiuoja nuo bėgių, sekcija tampa nepasiekiama bent dieną ar dvi. Birželio 24–25 d. Pskovo srityje nulėkus nuo bėgių traukiniui su sviediniais, dvi dienas buvo sustabdytas tiesioginis eismas tarp Velikie Luki–Kunya ir Porchov–Kunya. Nors traukiniams buvo leista apvažiuoti Lugą.
Rusijos karinės pratybos, taip pat 2016–2021 m. vykdytos vadovybės ir štabo pratybos, viena vertus, parodė oficialaus sprendimų priėmimo tikslingumą, tačiau, kita vertus, atskleidė nemažai probleminių sričių, susijusių su visa tiekimo sistema.
Pertvarkant materialinių išteklių atsargų kaupimą ir išlaikymą, 2017 m. buvo optimizuotas atsargų kiekis, pakeistas atsargų ešelonavimas, sukurtos naujos organizacinės ir personalo struktūros. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų sandėlių bazėje buvo virš nustatytų normų saugomų materialinių išteklių perteklius (20–25 proc.).
Pagrindinė naujosios priežiūros sistemos priemonė buvo karinių apygardų materialinės ir techninės paramos centrų (CMTO) sukūrimas, o bendras karinių objektų skaičius sumažintas 260 vienetų (nuo 584 iki 324).
Nurodytu laikotarpiu buvo sukurtos naujos nuolatinės parengties materialinės ir techninės paramos organizacinės ir štabo struktūros (kariuomenės interesais veikiančios MTO brigados, motorizuotųjų šautuvų ir tankų brigadų MTO batalionai ir kt.). Šie statiniai apėmė maudymosi ir skalbyklos patalpas, taip pat lauko sandėlius.
Mobilizuojant specialiąsias logistikos paramos karo meto dalis (logistikos brigada, tilto brigada, kelių komendanto brigada ir kt.), buvo organizuotos karinės technikos ir turto saugojimo bazės (BKhVT), kuriose yra reikalingos įrangos ir medžiagų atsargos.
Dėl CMTO kūrimo iškilo tam tikrų sunkumų tobulinant logistikos valdymo sistemą. Dėl to visoje logistikos tiekimo grandinėje įvyko nemažai transformacijų. Taigi karių aprūpinimo reikiama medžiaga, įskaitant amuniciją, schemos labai keičiasi. Organizuojant karių materialinę paramą, sumažėjęs karinių apygardų logistikos vadų vaidmuo.
Tiekimo tarnybų vadų statusas naujosiose MTO sąlygose karinėms apygardoms lieka neaiškus. Viena vertus, jie yra atsakingi už karių aprūpinimą būtinomis atsargomis, tačiau, kita vertus, sandėliai su medžiagų atsargomis, pavyzdžiui, kuro, yra pavaldūs CMTO vadovui.
Numatomas pagrindinių kategorijų artilerijos šaudmenų ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS) suvartojimas per pirmuosius penkis karo mėnesius gali siekti 600 000 tonų.
Karo pradžioje šių pagrindinių kategorijų šaudmenų atsargos Rusijoje beveik neviršijo 1,3–1,5 mln. y., jei būtų išlaikytas dabartinis vartojimo tempas, atsargų pakaktų ne daugiau kaip keturiems šešiems aktyvaus karo mėnesiams.
Ir nors oficialių duomenų apie amunicijos gamybą Rusijoje neskelbiama, remiantis apytiksliais skaičiavimais, galima daryti prielaidą, kad iki 2022 m. artilerijos ir MLRS sistemų sviedinių gamyba buvo kelis kartus mažesnė nei dabartinis suvartojimas, o šie šaudmenys vis labiau įtakoja konfliktą Ukrainoje.
