Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąjį žiemos mėnesį, kuris iš esmės tikros žiemos pagal oro sąlygas ne tiek daug ir priminė, nuo erkinio encefalito mirė dar du žmonės.
Kaip portalui tv3.lt patikslino NVSC, vienas mirusysis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 30–40 m. amžiaus grupei, turėjo kitų gretutinių ligų, nebuvo skiepytas nuo erkinio encefalito. Kitas mirusysis gyveno Telšių apskrityje ir priklausė 80–90 m. amžiaus grupei, taip pat turėjo kitų gretutinių ligų ir buvo neskiepytas nuo erkinio encefalito.
Daugiau susirgimų – daugiau mirčių
Iš viso šiemet ši liga nusinešė rekordiškai daug gyvybių – 11, kai pernai nuo erkinio encefalito mirė tik du žmonės.
„2024 m. registruota daugiau erkinio encefalito atvejų, atitinkamai ir mirties atvejų“, – nurodė NVSC.
Įstaigos duomenimis, per 12 mėnesių fiksuota apie 800 užsikrėtimų šia liga, kai pernai jų buvo 597. Tuo metu Laimo ligos atvejų nustatyta kur kas daugiau – apie 15 tūkst. Palyginimui, pernai jų tebuvo 2880, o 2022 m. – 2380. Tiesa, toks susirgimų šuolis iš dalies aiškintas dar netobulai veikiančios duomenų gavimo sistemos pasikeitimais. Kaip nurodė NVSC, galutiniai 2024 m. duomenys dar nėra paskelbti.
Erkių platinamų ligų mastas tik didėja
Kaip portalui yra aiškinusi NVSC vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkių platinamų ligų skaičiai objektyviai didėja. Vienas to kaltininkų – šylantis klimatas ir vis palankesnės sąlygos erkėms ilgai išlikti gyvybingoms.
Vienas to kaltininkų – šylantis klimatas ir vis palankesnės sąlygos erkėms ilgai išlikti gyvybingoms.
„Sezonas ilgėja, erkių nemažėja, visos sąlygos ligai plisti yra. Nors erkių dabar gal ir nėra labai daug, žmonių budrumas yra sumažėjęs. Neatsitiktinai erkių platinamų ligų atvejus diagnozuojame ištisus metus“, – yra pažymėjusi ji.
Specialistė priminė, kad vidutiniškai apie 20 proc. erkių yra užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėju, tad rizika susirgti įsisiurbius erkei yra nemaža: „Turbūt retas kuris grįžta iš miško, jei ten leidžia daug laiko, be įsisiurbusios erkės.“
Pašnekovės pastebėjimu, tam, kad erkės „užmigtų“, turi įšalti viršutinis dirvožemio sluoksnis arba užsnigti sniegas.
Gali sukelti neįgalumą
Erkinis encefalitas – viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.
„Trečdaliui susirgusiųjų išlieka liekamieji reiškiniai: pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio sutrikimai ar psichologinės problemos. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą.
Apie 9 proc. susirgusiųjų nebegali gyventi be pagalbos, o apie penktadaliui asmenų sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Tokiu atveju žmogus negali tęsti studijų, to paties protinio darbo“, – yra aiškinusi M. Žygutienė.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo rugsėjo pirmos nemokamai pradėti skiepyti 50–55 metų asmenys.
Tuo metu Laimo ligą gi sukelia Borrelia genties bakterijos. Šios ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda rausva dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Gali skaudėti sąnarius, raumenis, kartais pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka miegas, atmintis, svaigsta galva ir kt. Skirtingai nei erkinio encefalito atvejo, nuo Laimo ligos skiepų nėra. Ja užsikrėsti ir susirgti galima ir pakartotinai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
