„Dar net vasaris neprasidėjo, tad viskas prieš akis, galime visko turėti. Nežinia, kada ir šalčiai gal bus, tad situacija neaiški. Tolesnės prognozės visada sudėtingos dalykas – stebime situaciją, dinamiką. Kai jau bus, tada žiūrėsime, kaip elgtis“, – portalui tv3.lt komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamojo ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė.
Kaip pasakojo ji, šiuo metu dominuoja susirgimai gripu, tačiau dar daugiau yra nenustatytos kilmės virusinių infekcijų.
„Ketvirtos metų savaitės duomenimis, sergamumas yra pasiekęs 1847 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Lyginant su praėjusia savaite, stebime sergamumo padidėjimą. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, taip pat stebime didesnius skaičius.
Dominuoja susirgimai gripu, jis sudaro apie 20 proc. susirgusiųjų, 0,7 proc. nustatyta COVID-19 liga, visa kita yra ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios nepatvirtintos jokiais laboratoriniais tyrimais“, – situaciją komentavo ji.
Kriterijų epidemijai skelbti – ne vienas
Specialistė nurodė, kad yra ne vienas kriterijus, pagal kurį vertinamas sergamumo mastas ir poreikis epidemijai skelbti.
„Taigi yra sergamumo rodiklis, gyventojų skaičius savivaldybėje, kur suminis rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir susidaro daugiau nei 50 proc. bendro šalies sergamumo šiomis ligomis. Taigi 4-ąją metų savaitę turime 71 proc. Dar trečias rodiklis yra sergamumas Lietuvos savivaldybėse – turime 60 savivaldybių, šiuo metu 1500 atvejų sergamumas viršytas 31 savivaldybėse.
Didžiausias sergamumas yra Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, tačiau yra tokių teritorijų, kur sergamumo rodiklis net nesiekia epideminio lygio. Taigi situacija dinamiška ir nevienoda – vienur sergamumas pakyla, kitur sumažėja“, – pastebėjo O. Ivanauskienė.
Dominuoja susirgimai gripu, jis sudaro apie 20 proc. susirgusiųjų, 0,7 proc. nustatyta COVID-19 liga, visa kita yra ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios nepatvirtintos jokiais laboratoriniais tyrimais.
Dar vienas rodiklis vertinant epideminį lygį yra pacientų hospitalizacija dėl ligos ir bendras lovų užimtumas gydymo įstaigose.
„Skaičiuojama, kad per savaitę turėtų būti užimta 1500 lovų. Tai šiuo metu, ketvirtos savaitės duomenimis, hospitalizuotų asmenų buvo 262. Dar kitas rodiklis – intensyvios terapijos-reanimacijos skyrių užimtumas, kuris turėtų siekti 120 lovų per savaitę. Šiuo metu čia buvo gydoma tik 16 žmonių. Tai vėlgi parodo ligos sunkumą ir jos išaiškinimą.
Nes šiaip daugiausiai dominuoja peršalimo ligos – dalis net nesikreipia į gydymo įstaigas, tik paskambina gydytojui ir pasako, kad kosėja, turi temperatūros, tai jis ir registruoja tai kaip peršalimo ligą. Bet, lyginant ir su kitomis šalimis, nesame išskirtiniai – viruso aktyvumas visur išlieka aukštas“, – aiškino NVSC specialistė.
Kaukė ligoniui ir jį slaugančiam būtina
Norint skelbti epidemiją šalies mestu vertinami ne tik minėti rodikliai, bet ir jų dinamika. „Kaip minėta, vieną savaitę savivaldybėje sergamumas gali pakilti, kitą – nusileisti“, – pridūrė O. Ivanauskienė.
Ji informavo, kad kol kas nė viena ugdymo įstaiga nėra ėmusis infekcijų plitimą ribojančio režimo, ugdymo procesas nėra kaip nors stabdomas.
Tuo metu gydymo įstaigos pačios gali spręsti apie papildomus ribojimus pacientams ar juos lankantiems asmenims: „Sergamumo pakilimo laikotarpiu kiekvienai gydymo ir socialinės globos įstaigai leidžiama patiems pritaikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus – pacientų srautų valdymą, kaukių dėvėjimą, lankymo trukmės, lankytojų skaičiaus ribojimas.“
Dažniausiai didžiausias sergamumas ir būna vasario–kovo mėnesiais. Pavyzdžiui, pernai didžiausias sergamumas pasiektas 6-tą metų savaitę. Bet tam ir orai turi įtaką – realiai neturime žiemos.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad griežtesnių ribojimų ėmėsi Respublikinė Šiaulių ligoninė. Apie pacientų lankymo ribojimus kiek anksčiau pranešė ir VUL Santaros klinikos.
Nors kitos įstaigos neverčia dėvėti kaukių, dalis gyventojų patys laikosi šios rekomendacijos. „Svarbiausia kaukę dėvėti ligoniui arba jį slaugančiam asmeniui, tada ir išvengsime didelio plitimo. Ligonis turi izoliuotis namuose, būti užtikrinimas vėdinimas, tinkama higiena“, – patarė specialistė.
Epidemijos gali ir nepaskelbti?
Paklausta, ar gali gripo epidemija būti išvis nepaskelbta, pašnekovė pasakojo, kad iki pandemijos tokie metai pasitaikydavo retai.
Tiesa, COVID-19 pandemijos metų sergamumas gripu apskritai buvo minimalus, nes vienas virusas paprasčiausiai nukonkuravo kitą. Dabar gi jau kelinti metai vėl susiduriame su gripo protrūkiais.
„Dažniausiai didžiausias sergamumas ir būna vasario–kovo mėnesiais. Pavyzdžiui, pernai didžiausias sergamumas pasiektas 6-tą metų savaitę. Bet tam ir orai turi įtaką – realiai neturime žiemos“, – pastebėjo O. Ivanauskienė.
Pasak jos, šilta ir iš esmės besniegė žiema tik gerina sąlygas virusams plisti: „Dabar oras primena pavasarį, gal labiausiai tai veikia žmonų sąmoningumą – atrodo, geras oras, nėra jokios rizikos, virusai manęs nepalies, esu stiprus, žiemos nėra, apie kokį virusą kalbame.
Sezoniškumas bet kuriuo atveju yra, gyvename Šiaurės pusrutulyje, juolab jei lyja, šlapia, drėgna, daug laiko praleidžiame uždarose patalpose, jų nevėdiname, tada dar pagerėja plitimas. Dar ir nesant minusinės temperatūros žmonės ir aprangą pasirenka netinkamą, tad lengviau peršąla.“
Tuo metu esant didesnei minusinei temperatūrai virusai įšaldomi. Pašnekovė pasakojo, kad ankstesniais metais, kai reikšmingiau atšaldavo, tuo metu sergamumas laikydavosi nedidelis, o prasidėjus atodrėkiui ir net pavasario link jis staiga išaugdavo.
„Bet ką reiškia gripo epidemijos paskelbimas? Ir dabar kalbame apie tas pačias priemones, tik jos nebūdavo labai griežtos – tos pačios kaukės, rekomendacijos dėl lankymosi renginiuose, dideliuose susibūrimuose ir panašiai“, – kalbėjo O. Ivanauskienė.
Dar nevėlu pasiskiepyti
Specialistė kartu priminė, kad ne įprastų profilaktinių priemonių būtina pasirūpinti specifine apsauga – skiepais. Ji pabrėžė, kad virusas kasmet kinta, todėl ir rekomenduojama kasmet pasiskiepyti iš naujo.
„Tą nevėlu padaryti ir dabar, sezono metu, tą ypač svarbu padaryti vyresniems asmenims, turintiems rizikos veiksnių, gretutinių ligų“, – priminė NVSC atstovė.
Turimais duomenimis, šiai dienai gripo vakcina pasiskiepijo daugiau kaip 240 tūkst. asmenų.
Siekiant išvengti infekcijų patariama kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti; vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas; laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle.
Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), rekomenduojama likti namuose ir kreiptis į savo gydytoją. Specialistai atkreipia dėmesį, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
