Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.
Auditoriai, palyginę planuojamas išlaidas vienam asmeniui skirtingose valstybinėse socialinės globos įstaigose, pastebėjo, kad kai kuriose įstaigose planuojamos išlaidos patalynei ir aprangai skiriasi daugiau nei 10 kartų, kitoms prekėms ir paslaugoms – daugiau kaip 40 kartų. Tokie skirtumai esą susidarė, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra patvirtinusi normatyvus tik maitinimui ir medikamentams.
„Nėra žinoma, kokia reali visų valstybinių socialinės globos įstaigų pastatų būklė, kokių reikia investicijų, kad žmogus čia jaustųsi jaukiai. Iki šiol neaiški ir šių įstaigų perspektyva“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Audito ataskaitoje konstatuota, kad valstybinės socialinės globos įstaigos, skaičiuodamos 2011 metais ilgalaikės socialinės globos kainą, padidino planuojamas išlaidas, nepagrįsdamos jų pagal bendrą išlaidų sąmatą. Taip pat pažymima, kad, nesant reglamentuotos ir pakankamai informatyvios ilgalaikės socialinės globos kainos skaičiavimo metodikos, nėra galimybės įvertinti jos pagrįstumo. Pernai valstybinėse socialinės globos įstaigose vidutinės ilgalaikės socialinės globos kainos buvo nuo 3 iki 15 proc. didesnės nei savivaldybių pirktų arba finansuotų paslaugų vidutinės kainos.
Per auditą nustatyta, kad SADM valstybinių socialinės globos įstaigų investicijų projektų atranką vykdė nenustačiusi atrankos kriterijų ir jų reikšmių.
„Atrankos komisijai priimant sprendimus tik pagal patvirtintus atrankos prioritetus, kyla klausimų, kodėl vieniems, prioritetus atitinkantiems projektams, finansavimas buvo skiriamas, kitiems – ne. Be to, projektus teikusios įstaigos nebuvo informuotos, dėl kokių priežasčių projektinis finansavimas joms neskirtas“, – teigia Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad atrankos komisija siūlė finansuoti investicijų projektus, neatsižvelgdama į valstybinių socialinės globos įstaigų pastatų ir gyvenamosios aplinkos būklę arba net neatitinkančius atrankos prioritetų. Kaip pavyzdys pateikiamas tai, kad atrankos komisija nerekomendavo skirti lėšų Marijampolės vaikų globos namų „Putinas“ sporto salės kapitaliniam remontui, nors pro stogą tekėjo vanduo, salėje buvo drėgna, žiemą temperatūra tesiekė 8 laipsnius, tačiau rekomendavo skirti lėšas Ilguvos pensionato dvaro pastato vidaus patalpų remontui. Tiesa, šis pastatas buvo nenaudojamas, o sutvarkius jį planuota pritaikyti administracijai.
