Valdžios taupymo volas toliau rieda, tačiau panašu, kad jis traiško ne įmitusias prie valstybės lovio prilipusias erkes, o pačius silpniausius, kurie ir taip vos pajuda: socialines, ugdymo, švietimo, sporto, kultūros įstaigas. "Vakarų ekspresui" politikai Seime atskleidė neįtikimą faktą: vos gyvuojančioms biudžetinėms įstaigoms liepta išlaidas mažinti 10-15 proc., o, pavyzdžiui, saugumiečiams algos bus mažinamos vos 0,8 proc.
Apie Seimo narių diržų veržimąsi nėra net kalbos, o Finansų ministerijos planuose - išlaidas mažinti vos 6 proc. Tiek mažiau gaus dešimtis tūkstančių uždirbantys vadovai, kuriems toks taupymas - tik trupiniai.
Maža to, šią savaitę paaiškėjo, kad Energetikos ministerijos valdininkams pinigų ne sumažės, o netgi padaugės. Valdžios vyrai raportavo, kad minėtos ministerijos darbo užmokesčio fondas padidėjo 22 proc., nes iš Ūkio ministerijos papildomai numatoma perduoti 25 etatus, kuriems išlaikyti nuo šių metų liepos numatyta 491 tūkst. litų.
"Pakarti" milijonai
Pasak Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio, valdžia nuo šių metų knygų pirkimui lėšas sumažino 5 tūkst. litų.
Iš pirmo žvilgsnio toks skaičius neatrodo grėsmingai, tačiau reikia įvertinti tai, kad nuo sausio 1-osios knygoms nebetaikomas 5 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokestis, kuris padidintas iki 19 proc.
"Pakilus knygų kainoms dabar kiekvienas centas yra brangus. Mes knygų įsigysime gerokai mažiau. Taip pat kaip savo ausis matėme ir žadėtus 30 proc. didesnius atlyginimus. Realiai vargais negalais mes padidinimo algas 11 proc., tačiau teko mažinti etatus: ir laisvus, ir užimtus. O vidutinė bibliotekininko alga - tik 1 tūkst. litų per mėnesį", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Buvo planuota uždaryti biblioteką šeštadieniais, tačiau tai nepadaryta, nors taupymo sumetimais sutrumpintas darbo laikas viena valanda.
"Nuo metų pradžios kitoms išlaidoms mums pinigų sumažinta 15 proc., tad turime išsiversti apmokėdami už 800 kvadratinių metrų ploto šildymą, elektrą ir kita. Be jokios abejonės, valdžios sumanymas mažinti šalies biudžeto išlaidas 3,3 mlrd. litų palies ir mus. Neturime jokių iliuzijų. Matyt, reikės mažinti visas išlaidas, algas - taip pat. Tikimės, kad bent knygoms įsigyti skirtų išlaidų nelies. Iš tokios valdžios nieko gera nelauk", - atsiduso direktorius.
Jo manymu, dabar valstybėje yra "pakarti" milijonai, jei ne daugiau, nes išlaikomos visokios įtartiną naudą visuomenei teikiančios įstaigos, aukštus postus užimantys valstybės tarnautojai mėgaujasi milžiniškomis algomis.
"Juk Vyriausybės sudaryta Saulėlydžio komisija turi sukaupusi visus duomenis apie nieko neveikiančias institucijas. Visi rodo pirštu ir sako, kad negalima smaugti verslo, reikia skatinti vartojimą, o jie viską daro atvirkščiai", - teigė J. Šikšnelis.
Tvyro įtampa
Klaipėdos vaikų globos namų "Smiltelė" vadovė Vida Petraitienė taip pat pripažino, kad valdžios taupymo planai palietė šią įstaigą.
"Nuo sausio sumažintas finansavimas 15 proc., dabar pasakyta dar 10 proc. mažinti: negausime 190 tūkst. litų. Ačiū Dievui, kad pas mus buvo laisvų etatų, nebuvau priėmusi naujų darbuotojų, tad panaikinus etatus, žmonių atleisti nereikėjo. Tuomet, kai buvo tušti etatai, pas mus buvo mažiau vaikų, tačiau dabar jų padaugėjo iki 79, o darbuotojų - ne", - sakė "Smiltelės" direktorė.
Papildomas darbuotojų desantas išties praverstų, nes į šiuos globos namus atvežami ir paaugliai iš, pavyzdžiui, Kauno tardymo izoliatoriaus, turintys net kelių baudžiamųjų bylų "kupras".
"Kol kas gyvename, algos išmokamos, skolų neturime. Tačiau jei bus dar vienas mažinimas gegužę, neduokdie, dar ir birželio mėnesį, - tuomet jau verksime", - teigė ji.
Kitų vaikų globos namų - "Danės" - direktorė Ramutė Girinskienė mūsų dienraščiui sakė, kad kol kas taupymo vajus nėra stipriai jaučiamas, finansavimas nėra sumažintas, tačiau ketinimai tai daryti kelia nerimą.
"Tikrai bus sumažinta, tik nežinome, kiek. Pavyzdžiui, kovo mėnesį už šildymą sumokėjome 19 tūkst. 700 litų, tad jei apkarpys biudžetą, per kitą šildymo sezoną, kai kainos bus didesnės, sunkiai išgyvensime. Ta įtampa vargina, žmonės piktoki, džiugios pavasarinės nuotaikos nėra. Išlaidų karpymas paliestų ir pačius vaikus, kurių - 53, nes perkame ir patalynę, drabužius, avalynę", - pasakojo globos namų vadovė.
"Nepulkime į paniką"
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas:
Išties sunku pasakyti, kiek ir kam brauks perskirstant biudžetą. Jei visiems 10 ar 20 proc., tuomet turėsime labai didelių bėdų. Ką reiškia 10 proc. sumažinti finansavimą įstaigai, kur dirba 50 ar 100 žmonių, ir tokiai įstaigai, kaip Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, kur net penkioms minutėms negalima palikti vaikų vienų, tad net vieno darbuotojo netektis būtų skaudus smūgis? Kol kas turime tik tokias žinias, kad panašioms įstaigoms finansavimo nemažins, tačiau ką gali žinoti... Žinau, kad įstaigos gauna iš Finansų ministerijos raštus mažinti išlaidas, tačiau mes raminame, kad toks raštas nėra įstatymas. Prašome nedaryti staigių judesių. Atleisti iš darbo - paskutinis žingsnis, geriau išleisti nemokamų atostogų. Galima besidubliuojančias funkcijas naikinti. Apriboti pirkimus, remontus, bet maisto porcijų vaikams juk mažinti tikrai negalima. Panikos kelti nereikia, tačiau pasiruošti juodžiausiam scenarijui - taip. Juk matome, kad valstybės reikalai klostosi vis prasčiau ir prasčiau, tad planą reikia turėti.
"Mažina neadekvačiai"
Algirdas SYSAS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:
Žinoma, per reformas, sunkmečio metu labiausiai nukenčia silpniausiosios grandys. Dėl to ir tvyro baimė prieš gegužės mėnesį vyksiantį biudžeto karpymą. Mes dabar lankomės mokyklose ir sužinome, kad iš Finansų ministerijos jau yra "nuleistos" komandos 10-15 proc. mažinti išlaidas. O juk nėra, kur mažinti, tad kertama bus per algas. Jau dabar daroma meškos paslauga biudžetui, o modernioje Europoje juk kaip tik skatinamas vartojimas, viskas daroma, kad ekonomika gautų "kraujo". Konservatoriai elgiasi atvirkščiai. Jie aiškina, kad silpniausiųjų nepalies, tačiau kam tada nurodymus mažinti algas siuntinėja? Jie "nuleidžia" savivaldybėms, kad nurėš 15-20 proc. įplaukų, o šios "nuleidžia" savo biudžetinėms įstaigoms. O juk nebėra, kur mažinti!
Ir dar vieną įdomų faktą pasakysiu, kurį neseniai išsiaiškinome: teigiama, kad visiems reikės 10 proc. mažinti išlaidas. Gerai, pažvelkime, pavyzdžiui, į Valstybės saugumo departamentą, kur algos - didelės. Ten nurodyta mažinti... 0,8 proc. Specialiųjų tyrimų tarnybai - 1,6 proc. Įsivaizduojate! Ir jei mus kaltina, kad pristeigėme etatų, išpūtėme biurokratinį aparatą, galiu atsakingai pareikšti, kad tokie siūlymai anos kadencijos metu keliavo būtent iš pačių konservatorių ir liberalcentristų. Iš Gintaro Šileikio, Edmundo Pupinio, Rimanto Jono Dagio. Jų pasiūlymais padidintos algos. O Saugumo departamente pernai buvo suteikti aukštesni laipsniai, kas biudžetui kainuoja papildomus 50 mln. litų. Tegul jie pripažįsta savo klaidas, grąžina PVM lengvatas, įveda progresinius mokesčius, tuomet ir gyventojų pajamų mokestį, ir į "Sodros" biudžetą pajamas surinks. Dabar gi finansų ministras žiūri tik į matematiką, tačiau neįvertina savo skaičiavimų šalutinio poveikio. Matematiškai dukart du yra keturi, bet politikoje tai gali būti ir minus penki. Štai, matome: padidino 14 proc. PVM, ir nesurinko 300 mln. litų per ketvirtį. Tad čia plius keturiolika lygu minus 300 mln.
Denisas Nikitenka
