Tai numatantį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo projektą registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projektas išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinėms sąjungoms.
Primename, kad valdžios įstaigų darbuotojų darbo užmokestis susideda iš kelių dalių: 1) pareiginės algos (pastoviosios ir kintamosios dalių arba tik pastoviosios); 2) priemokų; 3) mokėjimo už viršvalandžius ir poilsio dienomis; 4) premijų.
Didžiausią užmokesčio dalį sudaro pastovioji algos dalis. Ji skaičiuojama įstatyme nustatytais koeficientais, kurie dauginami iš pareiginės algos bazinio dydžio (dabar 173 eurų), kuris irgi tvirtinamas įstatymo.
Pvz., didžiausių įstaigų didžiausią patirtį turinčių vadovų didžiausias koeficientas yra 13,4. Taigi, tokio vadovo pastovioji algos dalis yra 2318,2 euro neatskaičius mokesčių.
Prie pastovios dalies gali būti skiriama 50 proc. jos dydžio kintamoji algos dalis. Šiuo atveju tai būtų 1159,1 euro. Vadinasi, visa vadovo alga be kitų priedų ir priemokų gali būti 3477,3 euro neatskaičius mokesčių.
Kiek keisis mažiausios algos
Kaip teigiama naujai registruoto dokumento lydraštyje, projektu siūloma padidinti įstaigų jų struktūrinių padalinių vadovų ir pavaduotojų, taip pat kitų specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies mažiausius koeficientus.
Esą tai daroma, kad, nuo 2020 m. sausio 1 d. nustačius naują minimalią mėnesinę algą (MMA) ir pareiginės algos bazinį dydį, darbuotojų algos, išreikštos eurais, nebūtų mažesnės už naują MMA.
Taip pat dėl to, kad biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies minimalieji dydžiai (koeficientais) nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiais.
Teigiama, kad priėmus naują įstatymą valdininkų pareiginės algos pastovios dalies minimalieji koeficientai didės 21–39 proc. arba 130–240 eurų (įskaičiuojant bazinio dydžio padidinimą), o kartu esą padidės ir jų perkamoji galia. Taip pat įstatymu keičiami ir mokytojų algų koeficientai.
„Taip pat bus labiau įvertinta kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų kvalifikacija, darbo sudėtingumas.
Todėl: valstybė, kaip darbdavė, galės konkuruoti darbo rinkoje, pasirinkdama geresnius darbuotojus; bus sukurtos prielaidos mažėti specialistų emigracijai; bus racionaliau naudojamos lėšos, išleistos specialistams parengti“, – nurodoma lydraštyje.
Kintamoji dalis ir premijos
Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma padidinti visų pareigybių grupių maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ir atitinkamai keiti pareiginės algos kintamosios dalies dydį, nustatant, kad pareiginės algos kintamoji dalis gali siekti iki 40 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies (vietoj dabartinių 50 proc.).
Paprastai kalbant, didžiausia įstaigos vadovo alga (t.y. jos pastoviosios ir kintamosios dalies suma), įvertinus bazinio dydžio ir koeficientų pasikeitimą, kitąmet didės beveik 155 eurais – nuo 3477,3 iki 3631,94 euro neatskaičius mokesčių.
Daugeliui valstybės tarnautojų aktualus kasmetinis veiklos vertinimas. Iki šiol įvertintiems labai gerai įstaigų darbuotojams ar vadovams visus metus gali būti mokama 10 proc. algos pastovios dalies dydžio kintamoji dalis ir premija.
Jeigu darbuotojai įvertinami gerai, panašus priedas gali būti skiriamas, bet įstatymas nenumato jo dydžio. Priėmus naują įstatymo projektą, tokiais atvejais būtų skiriamas 5 proc. dydžio priedas.
Nuo kitų metų turėtų keistis ir valdininkų premijų skyrimo tvarka. Dabar ne daugiau kaip kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis arba labai gerai įvertinus darbuotoją už praėjusių metų veiklą.
Nuo kitų metų siūloma nustatyti daugiau progų mokėti premijas. Jas taip pat bus galima mokėti:
- Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis (tokių iš viso yra trylika);
- darbuotojo gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis;
- įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad naujam įstatymui įgyvendinti prireiks 52,1 mln. eurų per metus.
Įstatymo projektas dar bus svarstomas Vyriausybėje. Kad įsigaliotų, jam turi pritarti Seimas ir pasirašyti prezidentas.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 eurai. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 339,9 euro, privačiajame – 1 266,1 euro.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 7,9 proc.: viešajame sektoriuje – 11,4 proc., privačiajame – 6,3 proc.
Kaip jau skelbė portalas tv3.lt, kitąmet planuojama pensijas didinti dar labiau nei didės darbuotojų algos. Valdantieji žada didinti ir kitas išmokas.
Naujo Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 m. spalį.